Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė prabilo itin atvirai apie tai, ką šiandien mato Lietuvos politikoje. Jos žodžiai nėra optimistiški – politikė pripažįsta vis dažniau pasigendanti prasmės politinėje veikloje ir matanti, kad realias žmonių problemas neretai nustelbia ginčai, įvaizdis bei noras tiesiog atrodyti gerai.
Šimonytė neslepia – jeigu ši tendencija nesikeis, gali ateiti diena, kai ji pati nuspręs iš politikos pasitraukti.
„Vis mažiau jaučiu muziką“
Kalbėdama apie savo ateitį politikoje I. Šimonytė pavartojo itin vaizdingą palyginimą.
Ji teigė politikoje būsianti tol, kol „jaus muziką“ tame, ką daro.
Tačiau buvusi premjerė pripažino, kad šio jausmo lieka vis mažiau.
Jeigu ateitų momentas, kai politikė manytų nebegalinti padaryti to, dėl ko apskritai pasirinko politinį kelią, ji neatmeta galimybės ieškoti visai kitos veiklos.
Tarp galimų variantų Šimonytė yra minėjusi net grįžimą prie dėstymo.
Skaudžiausia – realios problemos lieka nuošalyje
Tačiau svarbiausia jos žinutės dalis susijusi ne su asmenine karjera.
Šimonytė atkreipė dėmesį į pokytį pačioje politikoje.
Jos vertinimu, politiniame gyvenime atsiranda vis daugiau poreikio „atrodyti, o ne būti“.
Didelė dalis laiko, emocijų ir intelektinės energijos, pasak politikės, sunaudojama ginčams, kurie realių Lietuvos gyventojų problemų neišsprendžia.
Tai itin griežtas buvusios Vyriausybės vadovės politinės situacijos vertinimas.
Lietuvoje problemų netrūksta
Tuo metu valstybei tenka spręsti klausimus, kurių atidėlioti negalima.
Didžiulės lėšos reikalingos krašto apsaugai, infrastruktūrai, socialinei apsaugai, sveikatos sistemai ir švietimui.
Vien 2026 metų valstybės biudžete gynybai numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – apie 12,6 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – apie 4,79 mlrd. eurų, o švietimui – apie 4,75 mlrd. eurų.
Būtent todėl politiniai konfliktai, kurie neduoda jokio rezultato, Šimonytės vertinimu, valstybei kainuoja labai brangų laiką.
Šimonytė kritikos valdžiai negaili
Buvusi premjerė ir anksčiau itin griežtai vertino dabartinės valdžios sprendimus.
Kalbėdama apie ankstesnius pokyčius Vyriausybėje ji socialdemokratų sprendimus yra pavadinusi savotišku „Ruginienės eksperimentu“, kuris, jos vertinimu, Lietuvai kainavo laiko.
Kritikos sulaukė ir finansiniai sprendimai.
Svarstant 2026 metų biudžetą Šimonytė perspėjo apie didėjančius įsipareigojimus, skolą bei būtinybę labai atsargiai vertinti naujus politikų pažadus, kai tuo pačiu metu valstybei tenka finansuoti rekordiškai išaugusius gynybos poreikius.
„O kas toliau?“
Tai klausimas, kuris vis dažniau skamba ir pačios Šimonytės pasisakymuose.
Buvusi finansų ministrė ne kartą pabrėžė, kad politinis sprendimas turi turėti ne tik gražiai skambantį pažadą, bet ir aiškų atsakymą, kas bus po jo ir iš kur tam bus paimti pinigai.
Jos kritikos centre – ne vien konkreti partija ar politikas.
Kalbama apie kur kas platesnę problemą: politiką, kurioje viešasis įvaizdis gali tapti svarbesnis už ilgalaikius valstybės sprendimus.
Ar Šimonytė gali pasitraukti?
Kol kas ji apie konkrečią pasitraukimo datą nekalba.
Todėl teigti, kad Šimonytė jau nusprendė trauktis iš politikos, būtų neteisinga.
Tačiau jos žodžiai rodo, kad tokia galimybė nebėra visiškai teorinė.
„Kol jaučiu muziką tame, ką darau, tol esu politikoje“, – yra sakiusi buvusi premjerė.
Šis sakinys kartu yra ir labai aiškus perspėjimas.
Jeigu politikoje ir toliau daugės tuščių konfliktų, o realioms žmonių problemoms liks vis mažiau vietos, viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos politikių neatmeta galimybės pasirinkti kitą kelią.
Žinia Lietuvai – nemaloni
Šimonytės pasisakymas svarbus ne todėl, kad viena politikė gali pakeisti savo karjerą.
Kur kas svarbesnė yra jos diagnozė pačiai Lietuvos politikai.
Jeigu sprendimų priėmėjai daugiau energijos skiria tam, kaip atrodo viešojoje erdvėje, nei realioms problemoms spręsti, ilgainiui už tai moka visa valstybė.
Ir būtent ši buvusios premjerės mintis yra skaudžiausia jos siunčiamos žinios dalis.
Comments (0)