Nors Lietuvoje daugėja vietų, kur galima sportuoti, tačiau trys iš keturių lietuvių sportuoja nepakankamai. O judėjimo stoka veikia sveikatą – kas antras Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Olimpinis ir paralimpinis komitetas garsių sportininkų bei žymių žmonių pavyzdžiu bando visus paskatinti sportuoti.
Vilnietė Emilija sako, kad norėtų sportuoti, bet neprisiverčia, nors abonimentą į sporto klubą turi.
„Moku jau septintą mėnesį už sporto klubą ir nė karto nebuvau jame dar“, – pasakoja Emilija.
Mergina sako atvirai – ne laiko sportuoti trūksta:
„Pritrūksta motyvacijos, man atrodo, gal pradžiai reikia tik pirmo karto arba su kažkuo sportuoti, bet aš niekaip neradau, taip ir išėjo.“
Nesportuoti – pavojinga
Anot apklausų, trys iš keturių lietuvių sportuoja nepakankamai. Dažną nesportuojantį pagraužia sąžinė, tačiau, anot medikų, sąžinės graužimas – menka bėda, palyginus su tuo, kokią žalą daro tai, kad žmogus nesportuoja.
„Daugiau kaip 50 procentų numiršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – teigia kardiologas Pranas Šerpytis.
Tie, kurie turi padidintą kraujo spaudimą, 10 kartų dažniau serga insultu, 6 kartus dažniau – miokardo infarktu.
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje daugiau nei pusantro karto viršija pirmaujančių Europos šalių vidurkį.
„Fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligas iki 50 procentų, nuo 30 iki 50 procentų. Bet pastovus fizinis aktyvumas turi būti“, – sako P. Šerpytis.
Per savaitę sportuoti, anot dviratį mielai minančio kardiologo, reikia bent 300 minučių. Pusė šio laiko turėtų būti skirta jėgos pratimams.
„Mes pageriname lipidų koncentraciją mūsų kraujyje, tai to gerojo cholesterolio didėja, o mažojo cholesterolio, kuris yra blogasis, mažėja“, – sako kardiologas.
Iniciatyva, skatinanti sportą – įvertino ir Benkunskas
Judėjimas veikia ne tik kūną. Bet kuri fizinė veikla pakelia vadinamąsias meilės molekules, ir žmogus jaučiasi visada geriau.
Kad žmonės daugiau sportuotų, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas su Lietuvos paralimpiniu komitetu pradeda iniciatyvą „Ką man duoda sportas?“
Sporto naudą savo pavyzdžiu bandys parodyti tiek profesionalai, tiek žinomi žmonės. Į iniciatyvos pristatymą olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis akademinio irklavimo valtimi atplaukė su Vilniaus meru Valdu Benkunsku. Išlipęs į krantą meras buvo pridusęs ir pripažino – žiūrint per televiziją irklavimas atrodo lengvesnis, nei yra iš tikrųjų.
„Pirmieji yriai buvo nekoordinuoti ir tikslas buvo neįkristi į vandenį. Per televiziją viskas atrodo daug paprasčiau ir lengviau“, – komentuoja V. Benkunskas.
Meras tikino, kad sportuoja, nors ir ne tiek, kiek norėtų ar reikėtų.
„Mano pagrindinis darbas dabar yra ant rankų nešioti dvi dukras, bet bent porą kartų per savaitę stengiuosi dalyvauti aktyviose treniruotėse ar sporto salėje, ar lankyti grupines treniruotes, žaisti rakečių sportą“, – vardija meras.
„Aš turiu pasiteisinimą, aš turiu daržą“, – sako D. Gudzinevičiūtė.
Jaunimui sportuoti – būtina
Jaunimo aktyvumo statistika dar kraupesnė – bent valandą aktyviai juda tik vienas iš dešimties Lietuvos paauglių. To pasekmė – vis daugiau jaunuolių pripažįstami netinkamais karo tarnybai dėl sveikatos.
Kuo daugiau vaikų sportuoja, tuo daugiau šansų tarp jų rasti ir sporto talentų, galbūt net būsimų olimpiečių.
„Jeigu norite turėti didelę žuvį, reikia turėti mailių. Ir atvirkščiai. Be didelių žuvų neatsiras mailius. Didysis meistriškumas, tos žvaigždės, jos įkvepia“, – sako olimpinio komiteto prezidentė.
Kas tingi sportuoti, randa įvairių pasiteisinimų – lyja, karšta, šalta. O paratriatlonininkas Ernestas Česonis sako, kad sportas – tai būdas kasdien įrodyti sau, jog ribos dažniausiai egzistuoja tik galvoje.
„Galima tiesiog pradėti nuo mažų žingsnelių, atsikelti, padaryti ilgesnį pasivaikščiojimą, vėliau atrasti sau mėgstamą sporto šaką. Pradėti galbūt bėgioti ar plaukti, ar minti dviračiu“, – teigia E. Česonis.
Ar vaikas susidomi sportu, priklauso ir nuo mokytojų bei trenerių.
Comments (0)