Vilniaus Šeškinės mikrorajone viename iš daugiabučių įsivyravo tikra kaimynų drama. Teigiama esą dėl keliamo triukšmo vienai šeimai kaimynė neva pradėjo atjunginėti elektrą namuose. Dėl to buto gyventojai sako kreipęsi į policiją, tačiau ši dėl įrodymų trūkumo esą padėti negalėjo. Negana to, tikinama, kad dėl kreipimosi į policiją vėliau buto durys buvo pavaišintos ir kiaušiniais.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Šeškinės rajone gyvenanti vilnietė Adelė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas – red. past.). Pasak moters, prieš kiek daugiau nei metus laiko šalia jos šeimos buto įsikraustė nauja kaimynė, kuri iškart pradėjo priekaištauti, esą Adelės šeima bute triukšmauja ir trukdo jai miegoti.
„Sutrikau, nes nesupratau, apie kokį triukšmą ji kalba – namuose gyvena 3 suaugę žmonės, kurie nerengia vakarėlių ar nesidaro remonto, beveik nežiūri televizoriaus ir apskritai gyvena ramų gyvenimą“, – pasakoja vilnietė.
„Nuoširdžiai nesupratau, ką ji turi omenyje ir pasitikslinau, galbūt jai trukdo vonios kambario ir tualeto vamzdžių garsai, kai leidžiamas vanduo. Gyvenu sovietinės statybos name, sienos plonos, tad visad girdisi, kai kas nors stipriau leidžia vandenį, bet prie to visi esame pripratę. Kai pasakiau kaimynei, kad galbūt kalbama apie tokį „triukšmą“, ji patikino, kad niekuo mūsų nekaltina ir kad viskas yra gerai“, – pridūrė moteris.
Visgi tuomet, anot Adelės, kaimynė tepasakė, kad niekuo jų nekaltina ir viskas yra gerai. Visgi po kelių savaičių ant Adelės buto durų buvo užklijuotas laiškas su prašymu netriukšmauti.
Po dar kelių savaičių ant buto durų buvo užklijuotas lapas su taisyklėmis, ko negalima daryti tylos valandomis.
„Kadangi nesupratome, kokias taisykles pažeidėme, parašėme jai raštelį, kurį priklijavome ant durų. Ten parašėme, kad norime išsiaiškinti, dėl ko kyla šis nesusipratimas ir pakvietėme susitikti gyvai arba kad ji mums paskambintų, palikome telefono numerį. Jau po pirmo laiško bandėme belsti jai į duris, tačiau ji mums jų neatidarė. Iš jos jokių žinių negavome iki vienos dienos, po poros mėnesių, kai ji parašė gana rimtą ir net grasinančią žinutę.
„Bandėme jai skambinti, tačiau ji numesdavo ragelį, o po kurio laiko tokiam numeriui apskritai nebeleisdavo paskambinti, matyt, užblokavo mūsų numerį“, – aiškino Adelė.
Bute pradėjo dingti elektra
Adelės teigimu, susisiekti su kaimyne galiausiai taip ir nepavyko. Visgi vieną rytą buvo pastebėta, kad bute nebėra elektros.
„Ieškodami problemos, nuėjome patikrinti kiekviename namo aukšte esantį elektros skydelį – ten pamatėme, kad būtent mūsų butui yra išjungta elektra. Spėliojome, kas galėjo nutikti, ir žinodami, kad jokių „priešų“ apart šios kaimynės neturime, kėlėme teoriją, kad tai ji galėjo ją išjungti, tačiau neturėjome įrodymų“, – sako Adelė.
Visgi maždaug po savaitės bute ir vėl buvo išjungta elektra.
„Antras kartas jau nebeatrodė kaip atsitiktinumas, pradėjome klausinėti kitų kaimynų, galbūt ir jiems buvo kas nors panašaus nutikę. Jie nieko apie tai nežinojo.“
„Nusprendėme netylėti ir kadangi kaimynė vis dar nėjo į kontaktą su mumis, parašėme skundą E.policijai, jie užfiksavo šį įvykį. Juk dingus elektrai nebeveikia šaldytuvas ir kita buitinė technika gali sugesti skalbimo mašina ar indaplovė. Iš kitų kaimynų sužinojome, kad ši kaimynė skundžiasi jiems, neva mes jai trukdome“, – tikino vilnietė.
Be to, po kreipimosi į teisėsaugą, Adelė pažymi, kad elektra jos namuose buvo dingusi dar kartą, šį kartą vidurnaktį. O vėliau kiaušiniais buvo apmėtytos ir daugiabučio durys.
„Atsidūrus tokio tipo situacijoje esame nežinioje – kaip įrodyti, kad mes netriukšmaujame ir kad tai ji išjungia mums elektrą. Ką daryti, kad tai nepasikartotų, kai ji su mumis nebendrauja. Taip pat įdomu, ar įmanoma apsaugoti savo elektros skydinę, pavyzdžiui, ją užrakinti, kad bet gal negalėtų išjungti elektros visam butui.
Jaučiame nerimą ir esame sumišę – 24 gyvenimo metus šiuose namuose tokioje situacijoje dar nesame buvę, jaučiamės terorizuojami dėl to, ko net nedarome“, – teigė pasimetusi vilnietė.
Teisinė atsakomybė priklauso nuo aplinkybių
Dėl to, kaip reikėtų elgtis, atsidūrus tokioje situacijoje, žurnalistai kreipėsi ir į Vilniaus VPK. O kaip nurodė Vilniaus VPK atstovė Julija Samorokovskaja, kiekviena konfliktinė situacija yra individuali, todėl ją vertinant svarbu nustatyti visas faktines aplinkybes.
O teisinė atsakomybė, pasak policijos atstovės, priklauso nuo konkrečių asmens veiksmų, jų padarinių ir surinktų įrodymų.
„Jeigu būtų nustatyta, kad asmuo tyčia ir neteisėtai atjunginėjo elektros energijos tiekimą kitam gyventojui, jam gali grėsti administracinė arba, tam tikrais atvejais, ir kitokia įstatymuose numatyta atsakomybė.
Kokia atsakomybė būtų taikoma, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių – veiksmų pobūdžio, jų padarinių, padarytos žalos, asmens kaltės formos ir kitų tyrimo metu nustatytų faktų“, – aiškina J. Samorokovskaja.
Anot policijos atstovės, priklausomai nuo nustatytų duomenų ir faktinių aplinkybių, gali būti vertinama administracinė atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso 481 str. (nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo), 518 str. (savavaldžiavimo) ar 115 str. (tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo).
Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo asmuo baudžiamas bauda nuo 30 iki 140 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 240 eurų, arba įpareigojimu dalyvauti prevencinėje programoje.
Įrodžius savavaldžiavimą, asmuo baudžiamas nuo 16 iki 60 eurų bauda.
O dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo gresia bauda nuo 50 iki 750 eurų.
Saugumo priemones galima aptarti ir su namo administratoriumi
Patekus į tokią situaciją teisėsauga taip pat rekomenduoja išlikti ramiems ir į galimus neteisėtus veiksmus neatsakyti analogišku elgesiu.
O kilus konfliktui su kaimynais, pirmiausia, rekomenduojama bandyti situaciją spręsti taikiai – kalbėtis, ieškoti kompromiso, prireikus pasitelkti ir daugiabučio namo administratorių ar bendrijos pirmininką.
„Jeigu kyla įtarimų, kad į elektros skydinę patenka pašaliniai asmenys, kartu su namo administratoriumi galima aptarti papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, užtikrinti, kad elektros skydinė būtų rakinama ar kitaip apsaugota nuo neteisėto patekimo.
Jeigu tokie atvejai kartojasi arba kyla įtarimų dėl galimai daromų teisės pažeidimų, rekomenduojama nedelsiant pranešti policijai ir pateikti visą turimą informaciją“, – sako Vilniaus VPK atstovė.
Kreipiantis į policiją, reikėtų pateikti visą turimą informaciją, kuri gali padėti nustatyti įvykio aplinkybes – užfiksuotas elektros energijos tiekimo nutraukimo data ir laikas, namo administratoriaus ar elektros tinklų operatoriaus turimą informaciją apie nustatytus faktus, teisėtai padarytas nuotraukas ar vaizdo įrašus, jei jie nepažeidžia kitų asmenų teisės į privatų gyvenimą, liudytojų parodymus bei kitą aktualią informaciją.
„Svarbu, kad įrodymai būtų renkami teisėtais būdais. Gyventojai neturėtų savavališkai patekti į kitų asmenų privačias valdas ar slapta filmuoti vietose, kuriose asmenys turi pagrįstą privatumo lūkestį. Kilus įtarimų dėl galimai daromo teisės pažeidimo, rekomenduojama kreiptis į policiją – pareigūnai įvertins situaciją, surinks reikšmingus duomenis ir priims atitinkamus procesinius sprendimus“, – pabrėžia J. Samorokovskaja.
Comments (0)