Cukraus pakeitimas medumi dažnai suvokiamas kaip paprastas būdas pagerinti mitybą ir numesti svorio. Daugelis mano, kad natūralus produktas automatiškai tampa dietiniu ir nesukels svorio augimo.
Tačiau mitybos specialistai ir endokrinologai laikosi kitokios nuomonės. Meduje yra naudingų medžiagų, tačiau jo kalorijų kiekis viršija įprasto cukraus kiekį. Nekontroliuojamas vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Panagrinėkime, kas nutinka organizmui, kai atliekamas šis pakeitimas, ir ar verta mesti svorį.
Pirmiausia reikia atsižvelgti į kalorijų kiekį. Valgomasis šaukštas medaus turi 60–65 kilokalorijas, o toks pat kiekis cukraus – apie 45. Tai gali atrodyti kaip nedidelis skirtumas, tačiau reguliariai vartojant jis susikaupia ir žymiai padidina dietos energetinę vertę. Vieną saldiklį pakeitus kitu nestebint kiekio, svoris nenukris.
Medaus privalumas slypi ne kalorijų kiekyje, o sudėtyje. Jame yra fermentų, mikroelementų ir antioksidantų, kurių visiškai nėra rafinuotame cukruje. Šie komponentai tikrai naudingi organizmui, stiprindami imunitetą ir gerindami bendrą savijautą. Tačiau tai nereiškia, kad medus yra lieknėjimo produktas. Organizmas jį suvokia kaip greitai virškinamų angliavandenių šaltinį, kurie iš karto padidina gliukozės kiekį kraujyje.
Endokrinologai aiškina, kad medus sukelia tokį patį staigų cukraus kiekio šuolį kaip ir įprastas baltas smėlis. Tai sukelia insulino išsiskyrimą, dėl kurio sumažėja gliukozės kiekis, o tai sukelia alkį. Staigūs cukraus kiekio kraujyje svyravimai padidina apetitą ir veda prie persivalgymo. Jei medaus porcija yra didesnė nei ankstesnis cukraus kiekis, pakeitimo nauda lygi nuliui. Smegenys mėgaujasi saldžiu skoniu, bet organizmas gauna kalorijų perteklių, kuris kaupiamas kaip riebalai.
Tačiau saikingai vartojamas medus gali sumažinti potraukį saldumynams. Jo skonis sodrus ir ryškus, todėl nedidelio kiekio pakanka smaližiui patenkinti. Ekspertai rekomenduoja medų naudoti kaip patiekalų papildą, o ne kaip pagrindinį saldiklį. Pavyzdžiui, pakanka pusės arbatinio šaukštelio košėje ar jogurte. Geriausia medų ištirpinti arbatoje, kai gėrimas šiek tiek atvės, nes aukšta temperatūra sunaikina naudingas medžiagas. Pilti jį į verdantį vandenį beprasmiška, nes neišsaugomi vertingi komponentai.
Mitybos specialistai pažymi, kad medus geriau įsisavinamas, kai derinamas su baltymais arba skaidulomis. Šis derinys sulėtina cukraus įsisavinimą į kraują ir apsaugo nuo staigių gliukozės šuolių. Tai reiškia, kad šaukštas medaus su varške arba riešutais turės mažesnį poveikį apetitui nei tas pats šaukštas, suvalgytas vienas. Svarbu suprasti, kad medus neturi riebalus deginančių savybių. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad jis greitina medžiagų apykaitą ar daro įtaką riebalų skaidymui.
Vienintelė reali medaus nauda metant svorį yra jo gebėjimas pakeisti nesveikesnius desertus. Jei esate įpratę kasdien valgyti saldainius, sausainius ar pyragus, nedidelis medaus kiekis iš tikrųjų sumažins bendrą rafinuoto cukraus ir transriebalų daromą žalą. Tačiau tai veikia tik griežtai kontroliuojant porcijas. Net natūralūs saldumynai vis tiek yra kalorijų ir angliavandenių šaltinis, kurie, vartojami per daug, paverčiami riebalais.
Ekspertai sutinka, kad medus yra naudingas kaip subalansuotos mitybos dalis, bet ne kaip svorio metimo priemonė. Jis nekenkia figūrai, jei vartojamas saikingai, tačiau tai taip pat nėra stebuklingas sprendimas nuo antsvorio. Norint pasiekti rezultatų, svarbu atsižvelgti į bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, fizinį aktyvumą ir maisto kokybę. Cukraus pakeitimas medumi gali būti žingsnis sveikesnės mitybos link, tačiau tik tuo atveju, jei porcijos išlieka mažos, o jūsų mityba yra įvairi ir subalansuota.
Comments (0)