Gyventi 120 ar 150 metų? Tai visai ne fantastinio filmo scenarijus, o netolima realybė – mokslininkai žada, kad maždaug po 7 metų įvyks genų inžinerijos proveržis ir žmonės galės atsijauninti savo audinius ar organus, pavyzdžiui, odą. O ir Lietuvoje jau veikia ilgaamžiškumo klinikos, į kurias kreipiasi vis daugiau lietuvių, negaIlinčių tūkstančių eurų už tai, kad užbėgtų senatvei už akių ir nugyventų ilgesnį gyvenimą.
102 metų sulaukusi Ona Adikevičienė (nuotr. stop kadras)
TV3 Žiniose – ir ilgaamžiškumo receptas, kuriuo pasidalino 102 metus skaičiuojanti panevėžietė Ona.
Ilgaamžiškumo paslaptis
Panevėžietė Ona rankose nešasi jau daugiau nei 100 metų apie jos gyvenimą pasakojantį nuotraukų albumą. Onai – 102-eji.
Zarasų krašte gimusiai Onai likimas nepagailėjo išbandymų. Teko išgyventi ir II pasaulinį karą – moteris matė žūvančius ir tremiamus. Jauna liko ir be mamos, tad teko pačiai užauginti seserį, o ir santuoka džiaugėsi trumpai.
„Susiradau vyrą, apsivedžiau ir labai neilgai pagyvenom – 6,5 metų. Vyras žuvo, likau su 3 mažais vaikais. Ir taip užauginau viena“, – pasakojo šimatemtė Ona Adikevičienė.
Ona pasakoja, kad nė nepastebėjusi, kad nugyveno daugiau nei šimtmetį. Greit jis esą prabėgo. O per šitiek metų geriausias gyvenimo laikotarpis buvo su vyru, kuris, anot šimtametės, buvo itin geras, labai mylėjęs ją ir vaikus.
„Nusipirkom tokią mašinytę mažutę, kaip anksčiau buvo maskvičiukas, ir važiuodavom visur vaikais. Vaikai mažiukai, bet buvo labai smagu, labai gera. Kad ir labai neturtingai gyvenom, bet labai meilėje“, – prisimena Ona.
Ona, tikinti vienintele gyvenimo meile, antrą kartą taip ir nebeištekėjo. Gyvenimas ją apdovanojo ne tik 3 vaikais. Moteris turi 3 anūkus ir 4 proanūkius. Tik dukrą jau teko palaidoti.
„Myli mane. Dukros nebeturiu. Dukra mirė, va jau 6 metai. Korona suvalgė“, – pasakojo O. Adikevičienė.
Ponia Ona, užaugusi kaime, jau nuo 5 metų ganė gyvulius, labai daug dirbdavo ir, kaip pati sako, valgydavo paprastą maistą. Ir „čierkos“ nekeldavo – sako šokiuose ir be jos būdavo linksma. O šiandien šimtametė pasakoja galinti vaikščioti nedaug, nes koja operuota ir kasos darbas sušlubavo, o labiausiai gaila, kad akys labai mažai mato.
„Mano akytės labai mažai mato. Aš nei televizoriaus matau, nei skaityti galiu. Tik tai galiu, kaip sakyti, po lempa biškį paskaityti maldaknygę, o daugiau nieko. Vakar žinutę gavau į telefoną – negaliu paskaityti“, – pasakojo Ona.
O skaitydavo šimtametė daug. Jei knyga labai įdomi, lauki jos pabaigos, tai ir apie vargus nėra kada galvoti – sako ponia Ona.
„Ir dabar turiu radijytę, kur surašo knygas ir man skaito“, – džiaugėsi Ona.
Ona pasakoja siuvinėdavusi, o kai užmigdydavo vaikus – jiems megzdavo, augino daržoves, gėles ir, kaip pati sako, visaip sukosi, kad rubliuką uždirbtų. Tad ir jos ilgaamžiškumo receptas – daug fiziškai ir protiškai dirbti, dalintis gerumu ir grožiu, nesipiktinti bei tikėti.
„Džiaugiuosi ir prašau Dievo, kad neatimtų proto ir akių. Kad galėčiau pažinti žmones, kad mane pažintų, kad aš galėčiau pasišnekėti“, – prašymu pasidalijo šimtametė Ona.
Ilgiau gyventi nori jaunesni
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 418 vyresnių nei 100 metų žmonių. Iš jų 385 moterys ir 33 vyrai. Vyriausiam lietuviui – 110 metų. Tačiau TV3 Žinių kalbinti vyresni žmonės sulaukti šimtmečio visai nenori, o jaunesni – norėtų gyventi dar ilgiau:
„Ne. – Kodėl ne? – Pakaks mažiau. – Kodėl nesinori to šimto ar daugiau? – Todėl, kad norisi normaliai.“
„Fizinės jėgos ir sveikata nėra tokia, kokios norėtųsi. Vat ir viskas.“
„Pasaulio pažinti, pamatyti daugiau visko, anūkėlių, viso kito. Juk pasaulis puikus. Kuo tolyn gyveni, tuo daugiau naujovių. Viską norisi patirti.“
„Vyras kapuose jau 40 metų, tai kaip norėti gali gyvent.“
„Technologinis progresas būtų labai ryškus. Labai įdomu būtų. – Robotų gal kokių, skraidančių mašinų? – Ir ne tik. Ir ne tik. Gal įdarbintume daugiau dirbtinio intelekto, pažabotume ligas. Ir nebesentume.“
„Ne, jau 80 atgyventa – gana. Užtenka vargdinti ir jus, ir pačiam vargti.“
2032-aisiais – lūžis, padėsiantis atjauninti žmogaus ląsteles
O lietuviai pagal gyvenimo trukmę yra reitingo šimtuko pabaigoje – užima 84 vietą.
„Genetika lemia tik 25 procentus gyvenimo trukmės. Tai tikrai nėra tas lemiamas veiksnys. Nors kartais būna kaip ir pasiteisinimas, kad kalta genetika, bet visgi 80 procentų lemia mūsų gyvensena ir aplinkos poveikis“, – teigė genetikas Vaidas Dirsė.
Senėjimo lūžis, pasak genetiko, įvyksta ties 40-aisiais ir 60-aisiais gyvenimo metais. Tačiau mokslas žada, kad žmonės kokybiškai nugyventi galės, kad ir iki 120 metų ar net 150-ies metų. O tą pasiekti padės genų inžinerija, kuri pasitelkiama atjauninant audinį ar organą.
„Jeigu jis yra stipriai senėjantis, tu gali tą pristabdyti ir padaryti jaunesnį. Šitos kompanijos, kurios atlieka tyrimus, kalba, kad pirmiausia taikys odos atjauninime, akies srities, raumenų, sąnarių, kaulų sritims“, – pasakojo genetikas V. Dirsė.
Pasak genetiko, šis žmogaus ląstelių atjauninimo proveržis pasaulyje įvyks maždaug po septynerių metų – jau 2032-aisias. O jei visi nevaldomai pradėtų jaunintis, augtų ir populiacija, išnyktų pensinis amžius. Tuomet ilgai gyvens ir Kinijos diktatorius Xi ar Vladimiras Putinas, kurie savo pokalbio metu taip pat aptarė, kad netrukus genų inžininerijos dėka žmogus galės tapti kone nemirtingas.
Genomo tyrimas – vis populiaresnis
Tiesa, tokia ilgaamžiškumo kaina iš pradžių bus ne kiekvieno kišenei – gali kainuoti milijonus.
„Imkime viso genomo analizę. Yra prieinama paslauga šiai dienai. Aišku, ji dar yra nepigi, bet prieš 20 metų kainavo milijonus. Dabar jau tikrai ir už 1000 galim pasidaryti visą genomą“, – teigė genetikas V. Dirsė.
O žmogus, atlikęs genomo tyrimą, gali pamatyti kokias mutacijas, lemiančias ligas, turi ir reaguoti greičiau – užsiimti prevencija ir gydymu. Tokį tyrimą galima atlikti ir Lietuvoje, palyginus naujai, kelis metus veikiančiose ilgaamžiškumo klinikose. Jos, anot genetiko, sulaukia vis daug lietuvių, kurie perka, kad ir 4 tūkstančius galinčius kainuoti planus, kaip ilgai ir kokybiškai gyventi.
„Tai yra metinės programos, kur visa specialistų komanda. Tai reiškia ne tik genetikas, bet ir šeimos gydytojas, farmacininkas, gyvensenos gydytojai atlieka tyrimus, interpretuoja, stebi pacientą ir jo kelią.
Platesnio spektro planas apima visą genomo analizę dėl ligų, taip pat yra gyvensenos genetika, pažiūrime, kokia yra genetika ties mityba, sportu, miegu, streso sritimi ir ten yra vėlgi specialistų konsultacijos“, – pasakojo genetikas.
O mokslas išties žengia į priekį šimtamyliais batais. Jau ir dabar kai kurias mirtinas ligas galima išgydyti pasitelkiant genų žirklių technologiją, nukerpant mutavusį geną. O štai, ir Pietų Korėjoje jau yra privati laboratorija, kuri klonuoja naminius gyvūnus. Atvežus mirusį augintinį ir susimokėjus 50 tūkstančių dolerių – gauni jo kloną.
Comments (0)