Nors istoriškai nikotinas nelaikytas medžiaga, kuria būtų galima dažnai stipriai apsinuodyti, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius įspėja, kad šiuolaikiniai tabako gaminiai, ypač populiarėjantys tarp paauglių, gali pridaryti siaubingos žalos.
Gydytojas perspėja – tarp paauglių plinta pavojinga mada: pasekmės gali būti baisios (tv3.lt koliažas)
Nors tabako rūkymas – senas kaip pasaulis ir daugeliui kultūrų būdingas elgesys, gydytojas pabrėžė, kad rūkymas iš esmės yra gana sunki liga. Norint nuo jos sėkmingai pasveikti, neretai neišsiverčiama be specialistų pagalbos.
Tačiau toksikologas apgailestavo, kad visuomenėje vis dar paplitęs ydingas požiūris.
„Kadangi rūkymas taip stipriai nepakeičia žmogaus mąstymo, tai labiau traktuojama kaip blogas įprotis, galbūt valios stoka arba tiesiog kažkoks gyvenimo būdas.
Bet tai netraktuojama kaip liga. Dėl to ir tų atvejų, kai kreipiamasi dėl gydymo, yra mažai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, klinikinės toksikologijos gydytojas.
Perspėja – tarp paauglių plinta pavojinga mada
Specialisto aiškinimu, nuo seno manyta, kad nikotinas nors sukelia greitą priklausomybę yra gana silpna psichoaktyvioji medžiaga.
„Tačiau jis nesukelia tų ūmių apsinuodijimo simptomų, kuriuos sukelia kitos psichoaktyviosios medžiagos: vienos labai stipriai slopina, kitos, priešingai, stipriai aktyvina – iki agresijos, psichozių ir taip toliau.
Nikotinas tokių simptomų istoriškai nesukeldavo iki tam tikro lygio, kol neatsirado tam tikri tabako gaminiai, nerūkomieji tabako gaminiai, kurie dabar vis populiarėja tarp paauglių. Tai yra tokios nikotino pagalvėlės, jas jie dar kitaip vadinama snusu. Tai yra maišeliai, pripildyti sintetinio nikotino, kurio kiekiu jau galima manipuliuoti ir jis gali būti labai įvairus“, – pasakojo H. Jakavičius.
Pasak jo, jei paketėlyje yra 60 mg nikotino, į sisteminę kraujotaką gali patekti maždaug pusė šio kiekio, o rūkant vieną paprastą cigaretę – apie 1–2 mg nikotino.
„Nikotinas tokių simptomų istoriškai nesukeldavo iki tam tikro lygio, kol neatsirado tam tikri tabako gaminiai, nerūkomieji tabako gaminiai, kurie dabar vis populiarėja tarp paauglių“, – sakė gydytojas.
„Skirtumas yra milžiniškas. Taip organizmas gauna daug didesnį kiekį negu iš paprastos cigaretės. (…) Kai toks nikotino kiekis patenka į organizmą, jis smegenyse stimuliuoja malonumo centrą, išsiskiria dopaminas, bet kartu jis veikia ir antinksčius – išsiskiria dideli adrenalino ir noradrenalino kiekiai.
Tada susitraukia kraujagyslės, stipriai suaktyvinama širdies veikla, atsiranda tachikardija, pasireiškia irzlumas, nerimas. Nikotinas ypatingas tuo, kad jis turi dvi veikimo fazes. Viena yra tada, kai tie receptoriai labai stipriai aktyvinami, per trumpą laiką gaunama žvėriška dozė, tad receptoriai galiausiai išsenka ir nebeturi galimybės priimti viso nikotino poveikio. (…)
Tada žmogaus simptomai pasikeičia drastiškai. Iš aktyvinimo būsenos staigiai pereinama į slopinimą ir žmogus gali netekti sąmonės, gali sutrikti širdies ritmas, kristi kraujospūdis. Būtent apie tokius apsinuodijimus šiomis nikotino pagalvėlėmis žinome“, – baisias pasekmes vardijo H. Jakavičius.
Pasak jo, nors šiuo metu ypač tarp jaunimo populiariausias nikotino produktas yra elektroninės cigaretės, griežtėjant jų kontrolei, prieinamumas tampa sudėtingesnis.
„O jeigu organizmas yra pripratęs prie nikotino, jis jo reikalauja. Žmonės jaučiasi nemaloniai ir ieško alternatyvų. Tai tampa viena iš alternatyvų, su kuriomis eksperimentuojama, bet jie nežiūri į aprašymą, kiek ten yra nikotino. Dažniausiai tai yra neįdomu.
Tada nutinka tokių atvejų, kai jie tiesiog apsinuodija nikotinu, ir tokių atvejų jau yra buvę Lietuvoje. Jeigu šių pagalvėlių vartojimas plis ir populiarės, su tokiais atvejais susidursime vis dažniau“, – perspėjo gydytojas.
Priklausomybė nuo nikotino gali išsivystyti labai greitai
Paklaustas, kaip greitai apskritai priprantama prie nikotino, pašnekovas patarė jo geriau nė nebandyti.
„Kalbant apie priklausomybės potencialą, nikotinas yra prilyginamas opioidams. Tai yra stiprūs narkotikai. Prie kanapių daug rečiau ir lėčiau priprantama, prie alkoholio taip pat lėčiau, o prie nikotino – greitai.
Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis žmonių po pabandymo pradeda reguliariai vartoti nikotiną. Taigi geriau net nebandyti, nes rizika ir tikimybė, kad priprasi prie nikotino ir jo vartojimas taps ilgalaikis, yra didelė“, – pabrėžė H. Jakavičius.
Vien valios pastangomis rūkyti meta 5 iš 100
Gydytojas taip pat aptarė plačiai paplitusį mitą, kad rūkantysis, panorėjęs, bet kada gali atsisakyti cigarečių.
„Kliniškai vertinant, tokiame pasakyme, deja, yra labai mažai tiesos, nes kiekvienas rūkantis galbūt save guodžia, pastiprina ir leidžia sau suprasti, kad gali tai daryti, nes bet kada gali mesti. Jis save tuo įtikina.
Bet problema ta, kad kai ateina momentas, kai jis jau nori arba bando nutraukti rūkymą, deja, susiduria su realybe – vien valios pastangomis to padaryti nesugeba“, – konstatavo toksikologijos gydytojas.
Pasak jo, statistika negailestinga – vien valios pastangomis mesti rūkyti pavyksta tik maždaug 5 iš 100 žmonių.
„Ilgalaikė remisija, kai jau galima sakyti, kad žmogus visiškai stabiliai yra nutraukęs rūkymą ir rizika grįžti prie jo yra minimali, vertinama po vienų metų. Jeigu žmogus metus nerūko, galima manyti, kad jis sėkmingai nutraukė rūkymą“, – komentavo gydytojas.
H. Jakavičiaus aiškinimu, bandymų būna daug, bet jie dažnai būna nesėkmingi, o kiekvienas nesėkmingas bandymas „kerta“ per moralę ir pasitikėjimą savimi.
„Dažnai, nesikreipiant pagalbos ir bandant tai padaryti vien savo valios pastangomis, galiausiai pritrūksta ir tos pačios valios. Žmogus supranta, kad vis dėlto nesugebės mesti rūkyti“, – konstatavo gydytojas.
Padedant specialistams šansai mesti rūkyti daug didesni
Pasak jo, staiga nutraukus šį žalingą įprotį paprastai prasideda nemalonūs simptomai, sukeliantys didelį diskomfortą. Tada žmogus galvoja, kad vienintelis būdas juos nutraukti – užsirūkyti.
„Neatlaiko, parūko, tada nusivilia dėl to, kad parūkė, nes vėl užsiveda tokia kaskada. Praeina šiek tiek laiko, vėl bando nutraukti rūkymą, vėl nepavyksta, ir kuo daugiau tokių kartų, tuo didesnis nusivylimas savimi bei savo valios pastangomis.
Bet čia atsirandame mes, specialistai, kurie padeda sudėlioti planą ir suteikia pastiprinimą iš gydomosios pusės. Suteikiame žmogui galimybę, kad tas nutraukimas pagaliau būtų sėkmingas“, – pabrėžė H. Jakavičius.
Gydytojas teigė, kad jei žmogus kreipiasi vien konsultacijos į gydytoją, kai nėra įtraukiamas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacijos ar psichoterapija, tikimybė mesti rūkyti jau padidėja pusantro karto.
„Jau 8 ar 10 žmonių gali nutraukti rūkymą. Įtraukus gydymą ir intensyviau prižiūrint procesą, jį stebint ir koreguojant gydytojui, procentas didėja dar labiau. Realiai manoma, kad taikant kompleksines gydymo paslaugas apie 30–40 proc. žmonių gali sėkmingai nutraukti rūkymą“, – sakė H. Jakavičius.
Tiesa, jis neslėpė, kad net ir tokiais atvejais pasitaiko atkryčių, tačiau ramino, jog tai yra natūralus procesas. Be to, kuo rūkymo „stažas“ ilgesnis, tuo ir metimo procesas gali trukti ilgiau bei būti sunkesnis.
Patarimai, kaip mesti rūkyti
Jis patarė nenuspręsti mesti rūkyti spontaniškai, o turėti aiškų planą. „Tam reikia pasiruošti. Jeigu nekalbama apie specialistų įtraukimą, nes dažniausiai žmonės bando mesti patys, tuo „sausuoju būdu“, vien valios pastangomis, tam reikia pasirengimo.
Reikėtų suplanuoti konkrečią dieną, nuo kurios žmogus mes rūkyti. Tai bus tarsi psichologinis pastiprinimas, nes žmogus jau ruošiasi, nusiteikia tai dienai, kad būtent tada nutrauks rūkymą. Antras svarbus momentas – iki nutraukimo fiksuoti epizodus, kada žmogus rūko, kokios priežastys provokuoja rūkymą ir kokie įpročiai su juo susiję.
Ar jis rūko prie kavos puodelio ryte, važiuodamas automobiliu, darbe per pertraukas – jis turi užfiksuoti tuos momentus, nes vėliau turės juos pakeisti. (…) Natūralu, žmogus turi įprotį ne tik smegenyse, kai ta medžiaga jį veikia, bet yra ir vadinamasis rankos ir burnos refleksas. (…) Turiu tokių atvejų: pavyzdžiui, viena pacientė, nutraukusi rūkymą, nuolat vaikščiodavo su buteliuku vandens rankose. (…)
Pirmuosius du mėnesius psichologiniai įpročiai, susiję su rūkymu, taip pat turi būti koreguojami, nes jeigu tiesiog „sausai“ bandysi išbūti, galiausiai bus sudėtinga ir įvyks atkrytis“, – patarė H. Jakavičius.
Comments (0)