Vasarą pajūryje netrūksta ne tik poilsiautojų, bet ir situacijų, kai gelbėtojams tenka tapti ne tik skęstančiųjų gelbėtojais, bet ir tais, kurie rytais bando pasirūpinti po naktinių linksmybių likusiais žmonėmis. Palangos gelbėtojai kasdien pradeda nuo paplūdimių patikrinimo – čia jie randa užmigusių, orientaciją praradusių poilsiautojų, pamestų daiktų ir žmonių, kurie ne visada supranta, kokį pavojų sau kelia.
Gelbėtojai ir jūra (nuotr. BNS/Josvydo Elinsko, BNS/Eriko Ovčarenko)
Gelbėtojai taip pat pastebi, kad dalis poilsiautojų vis dar ignoruoja paplūdimiuose galiojančias taisykles: į vandenį leidžia vaikus be priežiūros, atsiveda augintinius į tam neskirtas zonas ar bando gudrauti dėl alkoholio vartojimo.
Naujienų portalui tv3.lt Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pasakoja, ką gelbėtojai dažniausiai randa per rytinius patikrinimus, su kokiomis neįprastomis situacijomis susiduria vasarą ir kokių klaidų poilsiautojai turėtų vengti prie jūros.
Po naktinių linksmybių – neblaivūs ir apvogti žmonės
Palangos ir Šventosios gelbėtojai vasaros rytus pradeda nuo paplūdimių patikrinimo. Gelbėtojų vadas J. Pirožnikas atskleidžia, kad kartais smėlyje vis dar galima rasti žmonių, kurie po vakaro linksmybių nebesugeba orientuotis aplinkoje ir ten užmiega.
„Kartais per visą paplūdimį randame du, tris, keturis ar penkis žmones. Palangoje ir Šventojoje darome tą patį – tikriname paplūdimius ir aptinkame poilsiautojų, kurie po visų balių neberanda kelio. Vėliau tokius žmones dar ir apiplėšia“, – pasakoja gelbėtojų vadas.
Anot jo, kai kuriems poilsiautojams po tokios nakties prireikia ne tik pagalbos susivokti, kur jie yra, bet ir paaiškinti, kad jie neteko dalies savo daiktų.
„Mes prikeliame ir klausiame: „O kur jūsų telefonas, kur batai, kur kelnės?“ Sako: „Ką aš žinau, buvau su batais, nežinau, kaip čia atsiradau.“ Žmonės tiesiog arba kažko pavartoja, arba tiek prisigeria, kad nebesiorientuoja“, – atskleidžia J. Pirožnikas.
Gelbėtojas pabrėžia, kad tokie rytiniai patikrinimai reikalingi ne tik dėl tvarkos paplūdimyje, bet ir dėl pačių žmonių saugumo. Radę gulintį žmogų, darbuotojai pirmiausia bando išsiaiškinti jo būklę.
„Paplūdimys tuščias, bet matome žmogų gulintį – pažadiname, bandome išsiaiškinti, paprašome palikti paplūdimį. Jeigu jie nepalieka, pradeda ginčytis, tada kviečiame policijos pareigūnus. Matome, kad žmogus visiškai neadekvatus – kalbi su juo, o jis kažkur kosmose“, – sako jis.
Didžiausias rūpestis – vaikų saugumas jūroje
Pasak J. Pirožniko, viena didžiausių problemų pajūryje išlieka vaikų priežiūra. Gelbėtojas sako pastebintis, kad dalis tėvų pavojų jūroje įvertina per lengvai ir nesupranta, kad net keliolika metrų nuo kranto vaikui gali būti nesaugūs.
„Viena mama rašo: „Aš stovėjau krante, mano vaikas nuėjo iki pusės.“ Bet jeigu vaikui iki pusės vandens, jam reikėtų nueiti gal kokius 20 metrų nuo kranto. Jeigu jo ūgis 130 ar 150 centimetrų, tai jis jau per toli nuo kranto“, – pasakoja gelbėtojas.
Jo teigimu, tėvai dažnai galvoja, kad būdami netoliese galėtų greitai sureaguoti, tačiau realioje situacijoje gali būti per vėlu.
„Ir aš tos mamos klausiu: „O ką jūs galėtumėte padaryti, jeigu prasidėtų skendimas?“ Nieko. Absoliučiai nieko. Galėtumėte tik pasakyti artimiesiems, kad matėte, kaip nuskendo“, – teigia J. Pirožnikas.
Jis primena, kad Baltijos jūra nėra tokia rami, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Poilsiautojams pavojų kelia ne tik bangos, bet ir povandeninės duobės, kurios ypač pavojingos vaikams.
„Baltijos jūra yra pavojinga. Yra duobių. Vaikai laksto, bėgioja, gauna gurkšnį vandens ir neišneria. Būna visokių situacijų“, – sako gelbėtojas.
Jis pasakoja, kad kartais tenka patiems stabdyti pavojingą vaikų elgesį. Vieną dieną gelbėtojui teko išprašyti vaikus iš vandens, kai šalia jų pasirodė vandens motociklas.
Nuo alkoholio iki šunų paplūdimiuose
Gelbėtojams vasarą tenka ne tik stebėti jūros saugumą, bet ir priminti žmonėms apie paplūdimiuose galiojančias taisykles. Viena dažniausių situacijų – draudžiamas alkoholio vartojimas.
Pasak J. Pirožniko, kai kurie žmonės bando išsisukti įvairiais būdais, tačiau dažniausiai gelbėtojai greitai supranta, kas vyksta:
„Sudrausmini, pasakai: „Jūs jau nebevartokite alkoholio.“ O jie sako: „Mes kolą geriame.“ Sakau: „Aš jaučiu tą kvapą, stoviu šalia. Kokia čia kola?“ – pasakoja jis.
Gelbėtojo teigimu, dažniausiai žmonės nebūna agresyvūs – jie tiesiog bando išradingai apeiti taisykles.
Tačiau taisyklių nesilaikymo situacijos pajūryje susijusios ne tik su alkoholiu – gelbėtojams kasdien tenka priminti poilsiautojams ir apie augintinių vedžiojimo tvarką paplūdimiuose.
Nors Palangoje yra įrengtos specialios vietos, kur į pajūrį galima atvykti su gyvūnais, dalis žmonių vis dar atsiveda šunis į tam neskirtas zonas.
„Prieiname prie žmonių, kurie vedžioja šunis, paaiškiname, kad čia ne tas paplūdimys. Yra specialūs paplūdimiai gyvūnams – Nemirsetoje ir Šventojoje“, – sako gelbėtojų vadas.
Anot jo, kartais žmonės apsimeta nepastebėję ženklų, tačiau jų elgesys išduoda, kad taisykles jie žinojo.
Gelbėtojai ragina nepamiršti ir saulės pavojų
Nors šios vasaros karštų dienų kol kas nebuvo itin daug, gelbėtojams jau teko susidurti su stipriai nudegusiais poilsiautojais.
Dažniausiai tokios situacijos nutinka tada, kai žmonės užmiega paplūdimyje ir neįvertina, kiek laiko praleidžia saulėje.
„Buvo keli žmonės, gal trys ar keturi, kurie stipriai nudegė saulėje. Užmigo paplūdimyje ir atsibudo visiškai nudegę“, – pasakoja J. Pirožnikas.
Jis prisimena atvejį, kai į gelbėtojus kreipėsi vaikinas, kuris saulėje praleido per daug laiko: „Vienas vaikinas atėjo, vos neverkia. Klausiu: „Ką tu galvojai?“ Sako: „Užmigau.“ Dirbo naktiniame klube, buvo pavargęs ir užmigo saulėje.“
Gelbėtojas pabrėžė, kad paplūdimyje žmonės turėtų nepamiršti pasirūpinti savimi – naudoti apsauginius kremus, slėptis nuo tiesioginių saulės spindulių ir nebandyti „išmiegoti“ kaitros.
„Jeigu norėjai pamiegoti, reikėjo eiti į kopas, pasistatyti skėtį, užsidengti“, – pataria pašnekovas.
Comments (0)