Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau diskutuojama, kaip mažinti skaudžių eismo nelaimių skaičių. Dalis ekspertų siūlo griežtinti baudas arba taikyti dar griežtesnes sankcijas Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, kiti pabrėžia, kad vien bausmės problemos neišspręs.
Anot kai kurių specialistų, siekiant didesnio saugumo keliuose, būtina daugiau dėmesio skirti vairuotojų švietimui, automobilių techninei būklei ir kelių infrastruktūros gerinimui.
Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ buvo diskutuojama kartu su „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatoriumi Dariumi Jonušiu ir automobilių apžvalgininku Justu Lengvinu.
Pastarųjų savaičių įvykiai paskatino ekspertus dalytis savo įžvalgomi apie tai, ką reikėtų daryti keliuose, kad eismo nelaimių skaičius sumažėtų. Kalbama apie baudų dydžių keitimą už girtumą ar greičio viršijimą. Yra ir nuomonių, siūlančių ne keisti baudų dydžius, bet taikyti areštą savaitei, kad žmonės susimąstytų. Gerbiamas Dariau, kai lenktynės persikelia į gatves, ar tai yra vairavimo kultūros stoka, ar įžvelgiate kitą problemą?
D. Jonušis. Noriu patikslinti – lenktynės nepersikelia į gatves, lenktynės vyksta specialiose trasose. Mūsų partnerystė su Lietuvos policija yra labai graži, jie yra pagrindinis traukos lenktynių „drag“ rėmėjas ir mes kartu transliuojame aiškų šūkį: „Lenktyniaukime lenktynių trasose!“.
Taip pat bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva“. Mes integruojame švietėjiškas veiklas, nes pas mus susirenka didžiulė vairuojančių žmonių auditorija. Tai yra puikus pavyzdys, kai valstybinės institucijos išnaudoja jau esamus renginius ir jų auditoriją švietimui.
Kalbant apie avaringumą, man asmeniškai šiek tiek liūdna kaip sportininkui ir kaip tėvui, kad po nelaimių keliuose iškart pasigirsta tik 1 sprendimo būdas: „Pasodinkim, nubauskim, atimkim“. Visi pamiršta patį žmogų, jo išprusimą, išsilavinimą, auklėjimą ir atsakomybės bei pasekmių suvokimą. Visi pamiršta įvertinti, kiek valstybė investuoja į jo mokymą nuo pat vaikystės.
Antra – pamirštama automobilių techninė būklė ir ypač padangos. Automobilis gali turėti padangas, kurių protektoriaus gylis formaliai atitinka reikalavimus, bet jos yra 10-ies ar 15-os metų senumo, guma visiškai sukietėjusi ir neatlieka savo funkcijos.
Trečia – pamirštama infrastruktūra. Žmonės, net ir labai geri profesionalai, daro klaidas. Kelių infrastruktūra turi būti tokia, kad, padaręs klaidą, vairuotojas nenukristų į griovį ar neatsitrenktų į stulpą, Europa šiuo klausimu nuo mūsų pabėgo šviesmečiais. Ten magistralėje padarius klaidą atsitrenkiama į specialius atitvarus, kurie sugeria smūgį, ir vėliau jie yra tiesiog pakeičiami.
Pas mus dažnai atitvarų, atitinkančių aukščiausius standartus, trūksta. Taip, tam reikia lėšų, bet kalbant apie prioritetus, išskirčiau būtent šias 3 kryptis – edukaciją, techninę būklę ir infrastruktūrą. Nubausti, pagauti ir pasodinti nėra sprendimas.
Sutinkate, kad ne nuo baudų dydžių reikėtų pradėti kalbėti, o skirti dėmesį edukacijai ir infrastruktūros gerinimui?
J. Lengvinas. Visiškai pritariu Dariaus žodžiams. Net ir kalbant apie baudas – nubaustas žmogus turi suprasti, už ką jis yra baudžiamas ir kokią riziką sukėlė. Viskas prasideda nuo edukacijos šeimoje, vėliau pereina į vairavimo mokyklų sistemą, svarbus ir paties žmogaus sąmoningumas.
Šiuolaikiniai automobiliai su daugybe pagalbinių sistemų sukuria iliuziją, kad žmogus yra labai geras vairuotojas ir jam viskas puikiai sekasi. Filosofiškai kalbant – kuo žmogus geriau supranta automobilį ir jo fiziką, tuo jis tampa sąmoningesniu vairuotoju, nes puikiai žino, kiek nedaug trūksta iki tos ribos, kai automobilis tampa nebevaldomas, ir supranta, kokios tragiškos pasekmės už jos slypi.
Pasiūlyti baudas yra labai lengva, bet problema yra daug kompleksiškesnė. Jeigu šalį laikytume organizmu, tai keliai yra jo arterijos – jos turi funkcionuoti saugiai ir sklandžiai. Norisi palinkėti žmonėms sąmoningumo ir suvokimo, kokią žalą gali padaryti nevaldomas 1,5 tonos metalo gabalas.
Visą pokalbį kviečiame stebėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Comments (0)