Apie maisto atsargas, išvykimo krepšį ar slėptuves girdėjo daugelis. Tačiau tikro pavojaus metu svarbiausia būtų ne tai, kiek konservų stovi spintelėje. Pirmosios minutės gali nulemti, ar žmogus priims racionalius sprendimus, ar pradės veikti chaotiškai.
Ką reikėtų daryti, jeigu Lietuvoje būtų paskelbta reali karinė grėsmė, pasigirstų sirenos ar būtų gautas oficialus perspėjimas? Lietuvos institucijų rekomendacijos leidžia išskirti penkis pirmuosius veiksmus.
Svarbu pabrėžti: tai hipotetinis pasirengimo scenarijus, o ne teiginys, kad Lietuvoje prasidėjo karas.
1. Nepulkite iš karto į automobilį – pirmiausia išsiaiškinkite, kas vyksta
Instinktas gali sakyti viena: sėsti į automobilį, pasiimti šeimą ir kuo greičiau važiuoti kuo toliau.
Tačiau tai nebūtinai būtų teisingas pirmasis sprendimas.
Išgirdus civilinės saugos signalą ar gavus perspėjimą telefonu, PAGD pirmiausia rekomenduoja įsijungti radiją, televiziją arba sekti oficialius informacijos kanalus ir vykdyti institucijų nurodymus.
Pavojaus pobūdis gali būti labai skirtingas. Vienu atveju saugiausia būtų likti patalpose, kitu – vykti į priedangą, trečiu – ruoštis organizuotai evakuacijai.
Todėl pats pirmas klausimas turėtų būti ne „kur važiuoti?“, o:
„Ką oficialiai nurodyta daryti mano vietovėje?“
Karo padėties metu sprendimus dėl gyventojų evakavimo gali priimti karo komendantai, o valstybė 2026 metų liepą patvirtino detalų valstybės lygio gyventojų evakavimo planą.
2. Per kelias minutes nuspręskite, kur yra saugiausia vieta
Jeigu pavojus būtų tiesioginis, laiko ieškoti informacijos apie artimiausią saugią vietą gali likti labai mažai.
Krašto apsaugos ministerija rekomenduoja dar iš anksto išsiaiškinti, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuos ekstremalios situacijos ar karo metu galima naudoti gyventojų apsaugai.
Jei nurodoma likti namuose, svarbu žinoti ir saugiausią patalpą savo būste.
Ministerijos rekomendacijose siūloma šeimai iš anksto aptarti, kurios vietos namuose saugiausios ir kada reikėtų slėptis kuo toliau nuo langų.
Tai gali atrodyti smulkmena, kol jos neprireikia.
Kai žmogus jau žino, kur bėgti, jis nepraranda brangių minučių blaškydamasis.
3. Viena trumpa žinutė šeimai gali būti svarbesnė už dešimt telefono skambučių
Dar viena problema atsirastų tuo atveju, jei šeimos nariai būtų skirtingose vietose: vienas darbe, kitas mokykloje, trečias namuose.
Todėl oficialiose rekomendacijose siūloma iš anksto sutarti, kaip šeima veiks, jeigu nelaimė užklups visus skirtingose vietose, ir numatyti susitikimo vietas.
Realiame scenarijuje pirmoji žinutė galėtų būti labai paprasta:
„Esu saugus. Lieku čia. Susitinkame sutartoje vietoje, jei bus nurodyta evakuotis.“
Tai padeda išvengti situacijos, kai keli žmonės vienu metu pradeda važiuoti vienas kito ieškoti.
Ypač svarbu iš anksto susitarti, kas pasirūpins vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, negalią turinčiais artimaisiais ir augintiniais.
4. Pasiimkite ne „viską“, o tai, ko reikėtų pirmosioms 72 valandoms
Kilus rimtai krizei gali sutrikti elektros, vandens, transporto ar prekybos veikla. Todėl Lietuvoje rekomenduojama turėti bent 72 valandoms reikalingas maisto ir vandens atsargas.
Tačiau evakuacijos metu visas namų atsargas pasiimti neįmanoma.
Tam skirtas iš anksto paruoštas išvykimo krepšys.
Jame turėtų būti svarbiausi dokumentai, vaistai, pirmosios pagalbos priemonės, žibintuvėlis, radijo imtuvas, atsarginiai elementai, telefonų įkrovimo priemonės, grynieji pinigai, maistas ir vanduo.
Būtent todėl išvykimo krepšį rekomenduojama susidėti dar tada, kai jokio pavojaus nėra.
Tikros krizės metu ieškoti paso stalčiuje, krauti telefono bateriją ar svarstyti, kokius vaistus pasiimti, jau būtų prarastas laikas.
5. Viena didžiausių klaidų – veikti pagal socialinių tinklų gandus
Pavojaus metu informacijos būtų milžiniškas kiekis.
„Facebook“, „Telegram“, „TikTok“ ar įvairiose grupėse greitai atsirastų įrašų apie tariamai uždarytus kelius, matytą karinę techniką, puolamas vietoves ar tariamus evakuacijos maršrutus.
Dalis informacijos gali būti teisinga. Dalis – klaidinga arba sąmoningai skleidžiama siekiant sukelti paniką.
Todėl civilinės saugos rekomendacijose nuolat kartojamas tas pats principas: gavus perspėjimą reikia klausyti oficialios informacijos ir vykdyti institucijų nurodymus.
Jeigu pastebimos neaiškios ginkluotų žmonių grupės ar realus pavojus žmonėms, Krašto apsaugos ministerija rekomenduoja apie tai pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Tačiau 112 neturėtų būti naudojamas vien tam, kad žmogus paklaustų, kas vyksta – numeris skirtas skubiai pagalbai.
Svarbiausia gali būti ne kuprinė, o iš anksto priimti sprendimai
Krizės metu žmogui sunkiausia ne pasiimti butelį vandens ar dokumentus.
Sunkiausia – per labai trumpą laiką nuspręsti, ką daryti, kur eiti ir kuo pasitikėti.
Todėl efektyviausias pasiruošimas prasideda dar iki bet kokios krizės: žinoti artimiausią saugią vietą, turėti šeimos planą, pasiruošti išvykimo krepšį ir bent trims paroms reikalingas atsargas.
Jeigu šie dalykai padaryti iš anksto, pirmosios 30 minučių nebebūtų skirtos panikai.
Jos būtų skirtos veiksmams.
Comments (0)