Naujos palydovinės nuotraukos ir Šiaurės Europos šalių žvalgybos vertinimai atskleidžia vis ryškesnį vaizdą: Rusija sparčiai plečia karinę infrastruktūrą palei NATO šiaurinį ir rytinį flangą.
Statomos naujos kareivinės, plečiami kariniai miesteliai, sandėliai ir technikos laikymo aikštelės. Skaičiuojama, kad ateityje ši infrastruktūra galėtų būti naudojama net iki 115 tūkst. Rusijos karių dislokavimui regione prie Suomijos, Norvegijos ir Baltijos šalių.
Palydovai rodo pokyčius, kurių nepastebėti sunku
Bendrame Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Estijos žiniasklaidos tyrime buvo analizuojamos 2024–2026 metų palydovinės nuotraukos.
Jose matyti naujos kareivinės, technikos saugojimo vietos, sandėliai bei plečiama kita karinė infrastruktūra.
Ypač aktyvi plėtra fiksuojama Rusijos teritorijose prie Suomijos ir Norvegijos, taip pat Kaliningrado srityje.
Vien Pečengos rajone, esančiame vos keliolika kilometrų nuo Norvegijos sienos, modernizuojama daugybė kareivinių ir kitų karinių objektų.
Skaičius – iki 115 tūkst. karių
Buvęs Suomijos karinės žvalgybos pareigūnas Marko Eklundas vertina, kad po karo Ukrainoje Rusija šiauriniame NATO flange galėtų sutelkti maždaug 115 tūkst. karių.
Suomijos kariuomenės vadovybė savo ruožtu prognozuoja, kad vien prie Suomijos sienos Rusijos karių skaičius ilgainiui galėtų išaugti nuo maždaug 20 tūkst. iki maždaug 80 tūkst.
Prie Norvegijos sienos pajėgos galėtų išaugti nuo maždaug 7 tūkst. iki 17 tūkst. karių.
Tai reikštų vieną didžiausių Rusijos karinės infrastruktūros stiprinimų prie NATO teritorijos per pastaruosius dešimtmečius.
Kyla ir visiškai naujos bazės
Pokyčiai neapsiriboja vien senų karinių objektų remontu.
Netoli Petrozavodsko, maždaug 190 kilometrų nuo Suomijos sienos, statoma nauja bazė, kuri galėtų priimti nuo 4 iki 6 tūkst. karių.
Kitose vietose plečiamos technikos aikštelės, štabai, sandėliai ir kareivinės.
Kaliningrado srityje taip pat fiksuojamas jūrų pėstininkų bazės bei karinės technikos infrastruktūros stiprinimas.
Ką tai reiškia NATO?
Karinės analizės instituto ISW vertinimu, ši infrastruktūros plėtra gali suteikti Rusijai galimybę po aktyvios karo Ukrainoje fazės daug greičiau perkelti pajėgas NATO kryptimi.
Tačiau analitikai kartu pabrėžia svarbią detalę: bazės ir infrastruktūra dar nėra įrodymas, kad Maskva jau priėmė sprendimą pulti NATO.
Didelė dalis Rusijos kovinių pajėgų šiuo metu tebėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, todėl artimiausiu laikotarpiu didelio masto sausumos operacija prieš NATO vertinama kaip mažai tikėtina.
Vis dėlto pasirengimas vyksta
Būtent tai ir kelia didžiausią nerimą.
Karinė infrastruktūra nestatoma per kelias savaites. Kareivinės, sandėliai, technikos bazės ir logistika kuriami tam, kad prireikus būtų galima greitai priimti dideles pajėgas.
NATO pareigūnai pripažįsta stebintys Rusijos infrastruktūros plėtrą palei rytinį Aljanso flangą, ypač prie Suomijos sienos.
Pagrindinis klausimas dabar ne tas, ar bazės statomos.
Jos jau statomos.
Svarbiausias klausimas – kas jose atsiras, kai Rusijai nebereikės tokios didelės kariuomenės Ukrainos fronte.
Baltijos šalims tai ypač svarbus signalas
Lietuvai, Latvijai ir Estijai tokie pokyčiai yra ypač aktualūs dėl geografinės padėties.
Rusijos karinės infrastruktūros stiprinimas šiaurėje kartu su Kaliningrado srities pajėgumais reiškia, kad NATO rytiniame flange ilgainiui gali atsirasti gerokai daugiau Rusijos karių ir technikos nei prieš karą Ukrainoje.
Todėl NATO šalys regione stiprina savo gynybos pajėgumus, infrastruktūrą ir sąjungininkų pajėgų priėmimo galimybes.
Rusijos vykdomi darbai dar nereiškia, kad karas su NATO neišvengiamas.
Tačiau palydovinės nuotraukos rodo aiškiai: Maskva kuria infrastruktūrą, kuri ateityje leistų prie NATO sienų sutelkti milžiniškas pajėgas gerokai greičiau nei anksčiau.
Comments (0)