Valdant Vladimirui Putinui, kuris nutraukė ryšius su Vakarais, Rusija visiškai tapo jaunesniąja Kinijos partnere, kuria Pekinas, nors ir atsargiai bei neviešai, manipuliuoja savo interesais. Tuo pat metu Pekinas nepastebimai mezga santykius su Rusijos valdančiąja klase, neapsiribodamas vien V. Putinu ir artimiausia jo aplinka, remdamasis pokalbiais su abiejų šalių pareigūnais bei analitikais rašo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kinai stiprina ryšius su pareigūnais ir elito atstovais, kurie nulems Rusijos ateitį po to, kai V. Putinas pasitrauks, pažymi WSJ.
Šalyje vis dažniau nustatomi Kinijos šnipinėjimo ir vidurinės grandies pareigūnų verbavimo atvejai, tačiau Maskva neskuba viešinti šios informacijos ar aptarti jos su Pekinu, nes bijo pabloginti santykius, laikraščiui pasakojo Rusijos specialiosioms tarnyboms artimas šaltinis. Antivakarietiškos nuotaikos Rusijos visuomenėje ir institucijose yra įsišaknijusios taip giliai, kad jos pergyvens jas visokeriopai kursčiusį valdovą, mano kai kurie analitikai.
Kartu Pekinas daugeliu atžvilgių jau pajungė sau Rusiją ir pasiekė reikšmingų nuolaidų, nors visais įmanomais būdais stengiasi nedemonstruoti savo pranašumo viešai, kad neįžeistų Maskvos ir asmeniškai V. Putino orumo. „Kinija turi tikrai puikią progą paversti Rusiją savotišku milžinišku Laosu, milžinišku Pakistanu. Šalimi, kuri yra daug labiau priklausoma nuo Kinijos, daug tvirčiau su ja susijusi, daug labiau vertinanti Kiniją kaip pavyzdį ir modernumo vaizdinių šaltinį“, – sako kinų studijų specialistas, Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Kinija spaudžia Rusiją Centralinėje Azijoje
Atsargiai, bet primygtinai Pekinas verčia Maskvą veikti jo interesais, kurdamas santykius ir struktūras, kurios veiks ne vieną dešimtmetį. Žinoma, kaip pavydžiai V. Putinas vertina bet kokius bandymus daryti įtaką situacijai „artimajame užsienyje“ – buvusiose SSRS šalyse, kurias jis vis dar laiko išskirtine Rusijos interesų sfera. Būtent tuo didele dalimi ir paaiškinama jo invazija į Ukrainą.
Tačiau Centrinę Aziją V. Putinas, nors ir priešindamasis, po truputį užleidžia Kinijai.
Daugiau nei dešimtmetį, bijodamas Kinijos įtakos stiprėjimo, jis prieštaravo idėjai padaryti juanį pagrindine kuriamo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos Plėtros banko valiuta, kuris turėtų finansuoti projektus Centrinėje Azijoje. Tačiau per pastaruosius metus Xi Jinpingas sugebėjo išgauti iš V. Putino šią svarbią nuolaidą, WSJ pasakojo Kinijos vyriausybės patarėjai ir diplomatai. Pasak jų, finansinė izoliacija privertė Rusiją persvarstyti savo poziciją, ir dabar ji yra pasirengusi tapti banko nare, o mainais siekia garantijų, kad jo veikla nebūtų ribojama Vakarų sankcijomis.
Tačiau kitos tarptautinės kredito organizacijos, kuriose pirmuoju smuiku griežia Kinija, kol kas atsisakė suteikti Rusijai tokius sankcijų apėjimo būdus. Konkrečiai, spaudžiant Vakarams, Rusija buvo atjungta tiek nuo Pekine įsikūrusio Azijos infrastruktūros investicijų banko, tiek nuo Šanchajuje esančio BRICS banko – Naujojo plėtros banko, nes jiems buvo neįmanoma tęsti veiklos su Rusijos dalyvavimu.
Rusija išlieka Kinijos žaliavų priedu, tiekiančiu jai daugiausia naftą ir dujas su didelėmis nuolaidomis, taip pat kitus gamtos išteklius. Kai ką tik į valdžią atėjęs Xi Jinpingas 2013 metais pirmą kartą susitiko su V. Putinu, Kinijai tekdavo apie 10 proc. bendros Rusijos prekybos apyvartos. Nuo to laiko šis skaičius išaugo 4 kartus, tuo tarpu Rusijos dalis Kinijos prekyboje sudaro mažiau nei 4 proc.
Tuo pat metu Pekinas griežtai paiso savo interesų. Sunku rasti ryškesnį pavyzdį nei istorija su Maskvos bandymais įtikinti jį sutikti statyti dujotiekį „Sibiro galia 2“.
Rusijos delegacijos, vadovaujamos V. Putino, vizito Kinijoje metu 2025 m. rugsėjį „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris paskelbė apie esą pasiektą proveržį – „teisiškai įpareigojančio memorandumą dėl dujotiekio statybos“ pasirašymą. Tiesa, šią žinią jis pranešė kažkodėl tik Rusijos žurnalistams, nepateikė jokios informacijos apie sąlygas, įskaitant ir pagrindinį klausimą – dujų kainas, o Pekinas apie tokį susitarimą neužsiminė nė žodžiu.
2026 m. gegužę, prieš savo 14-ąją kelionę į Kiniją, V. Putinas vėl viešai leido suprasti, kad susitarimas turi būti pasiektas.
Tačiau Rusijos delegacija, atvykusi į Pekiną prieš jo atvažiavimą, atsitrenkė į sieną, rašo WSJ. Kaip laikraščiui pasakojo šaltiniai, susipažinę su derybų eiga, Kinijos pareigūnai leido suprasti A. Mileriui, kad sutiks su dujotiekio statyba tik tuo atveju, jei Rusija tieks dujas Rusijos vidaus rinkos kainomis, kurios yra didžiule dalimi subsidijuojamos.
Maža to, rusams buvo nurodyta daugiau nekelti šio klausimo, kol jie nesutiks su Pekino sąlygomis. Tarp 42 susitarimų ir deklaracijų, kurias V. Putinas pasirašė diena vėliau, nebuvo jokių dokumentų dėl „Sibiro galia 2“.
„Xi Jinpingas priėmė Putiną taip, kaip imperatorius priima svečią savo pilyje, ir išsiuntė jį namo“, – sako Jörgas Wuttke, vokiečių verslininkas, turintis ilgametės patirties Kinijos ir Rusijos santykių srityje. Jis mano, kad Kinijai nėra jokios ekonominės prasmės sutikti su nauju dujotiekiu. Pasaulyje pagaminama daug suskystintų gamtinių dujų (SGD), o importuojamų dujų suvartojimas Kinijoje, kuri įgyvendina milžinišką žaliosios energetikos plėtros programą, pagal prognozes, pasieks piką 2030-ųjų viduryje.
„Kam jiems įsipareigoti statyti dujotiekį, kuriam prireiks penkerių–šešerių metų, ir taip didinti priklausomybę nuo Rusijos, jei jie gali pirkti dujas iš bet kurių kitų šalių?“, – sako J. Wuttke.
A. Gabujevas patvirtina: „Geriau toliau marinuoti rusus. Palaukti, kol ekonominė situacija Rusijoje dar labiau pablogės, kai rusai atsidurs ant kelių – kad sutiktų su Kinijai naudingomis sąlygomis.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)