Kas senatvėje paduos stiklinę vandens, jei šalia nebus nei artimųjų, nei slaugytojo? Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, apie tai ateityje gali tekti galvoti vis daugiau šeimų.
Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, 2050 metais šalyje gyvens daugiau nei 808 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jie sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų – tai beveik kas trečias šalies gyventojas.
Palyginti su 2025 metais, vyresnių žmonių bus beveik 205 tūkst. daugiau, o darbingo amžiaus – 319 tūkst. mažiau. Tai yra, žmonių, kuriems gali prireikti pagalbos, daugės, o galinčių ja pasirūpinti – mažės.
Trūks tūkstančių slaugytojų
Artėjant investuotojų konferencijai „Financial Freedom Forum“, vebinare apie artimiausių penkerių metų ekonomikos tendencijas M. Dubnikovas gyventojų senėjimą įvardijo kaip vieną svarbiausių artimiausių metų temų.
„Mes turėsime diskutuoti apie tai, kaip pasaulis gyvens senstančioje visuomenėje“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, keičiasi ir tai, kokių paslaugų žmonėms reikės senatvėje.
„Pasaulyje turbūt problema ne kaip ilgiau gyventi, bet kaip pasirūpinti tais, kurie ilgiau gyvena. Nes nepamirškime, per 100 metų vidutinis gyvenimo laikotarpis padvigubėjo. Padvigubėjo. Noriu pakartoti tą žodį“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Žmonėms gyvenant ilgiau, augs slaugos, pagalbos namuose ir kasdienės priežiūros poreikis. Pasak ekonomisto, dėl to reikės ir daugiau technologijų, kurios dalį darbų atliktų pačios. Verslas mato, kad ateityje tokių pagalbininkų reikės vis daugiau.
„Jeigu nėra žmogaus, kuris rūpinasi, pagalvokime, kaip sukurti geležinę ranką, kuri sugebėtų paduoti vandens, kaip sakant. Jeigu neturi penkių vaikų, kurie tavimi rūpinsis, tai galbūt penkis humanoidus reikia…“ – kalbėjo M. Dubnikovas.
Humanoidas – į žmogų panašus robotas. Tačiau toks pagalbininkas nebūtinai turėtų atrodyti kaip žmogus. Tai galėtų būti ir paprastesnis judantis įrenginys. Svarbiausia, kad jis galėtų atlikti reikalingą darbą.
Kad pagalbos rankų trūks, rodo ir prognozės. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimo duomenis – 2032 metais Lietuvoje gali trūkti 4643 bendrosios praktikos slaugytojų ir 2355 slaugytojų padėjėjų.
Šie darbuotojai rūpinasi ne tik senjorais, todėl jų trūkumą pajus visa sveikatos sistema. Technologijos galėtų perimti dalį paprastų, pasikartojančių darbų, kad darbuotojai daugiau laiko skirtų patiems žmonėms.
Pirmieji sprendimai jau bandomi Lietuvoje
Klaipėdos miesto globos namuose jau bandoma išmani kritimų aptikimo sistema. Miegamuosiuose, vonios kambariuose ir bendrose erdvėse įrengti jutikliai užfiksuoja, kai žmogus nukrinta, ir apie tai iškart praneša darbuotojams.
Dar vieną žingsnį robotų link žengė Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir bendrovė „Būsto automatika“. 2020–2023 metais jie sukūrė bandomąjį įrenginį – ant savaeigio roboto sumontuotą stebėjimo sistemą. Jos jutikliai gali stebėti žmogaus temperatūrą, kvėpavimą, pulsą ir kūno padėtį, o pastebėję pavojų – informuoti slaugytoją.
Nė vienas iš šių sprendimų žmogaus nepakeičia. Jie veikiau tampa papildomomis akimis ir ausimis, kurios gali laiku pastebėti bėdą. Kol kas Lietuvoje robotas stiklinės vandens dar nepaduoda. Tačiau tokios sistemos jau gali pastebėti, kad senjoras nukrito, ir pranešti darbuotojui, kuris atskubės padėti.