Ketvirtadienį Seime – įstatymo pataisos, numatančios viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimą. Seimas įstatymo pataisas nusprendė svarstyti. Kai kurie sako, kad viešas registras galėtų padėti užkardyti nusikaltimus prieš vaikus. Tačiau kiti ekspertai įžvelgia problemų – kelia klausimus dėl reabilitacijos, veiksmingumo ir moralės.
Lietuvą sukrėtus pedofilijos skandalui, politikai pradėjo šnekėti apie priemones, kurios užkirstų kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Viena jų – viešas seksualinių nusikaltėlių registro įvedimas. Kol kai kurie Seimo nariai viešo registro idėją vertina teigiamai, ekspertai įžvelgia problemų ir kelia klausimą: ar tikrai registras veiksmingai spręs problemą?
Psichologas Skruibis: viešas registras problemos nespręs
Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas, psichologas Paulius Skruibis kritiškai vertina viešo seksualinių nusikaltėlių registro idėją. Psichologas pažymi, kad viešas registras galbūt padėtų tik tais atvejais, kai nuteisti asmenys kartoja nusikaltimus prieš vaikus.
Vis dėlto kalbos apie viešą seksualinių nusikaltėlių registrą prasidėjo po rugpjūčio mėnesį Lietuvą sukrėtusio kunigų pedofilijos skandalo, akcentuoja P. Skruibis.
„[Kalbos] kilo kaip atsakas į atvejus, kai kunigai daug metų tvirkino ar prievartavo vaikus ir nepateko į teisėsaugos akiratį, rankas. Neaišku (o gal ir aišku) dėl ko, bet nepateko. Šitos problemos [viešas registras] niekaip nesprendžia“, – aiškino psichologas.
P. Skruibis pabrėžia, kad viešas registras nepadės užkardyti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius ir vaikus. Pasak psichologo, viešo registro idėja nėra nauja. JAV turi duomenų apie tokių registrų efektyvumą ir jie, pasak P. Skruibio, „labai neįkvepiantys“.
„Jeigu pakartotinių nusikaltimų sumažėja, tai labai neženkliai arba visai nesumažėja, arba netgi padaugėja“, – aiškino P. Skruibis.
Mokslininkai kelia keletą prielaidų, dėl ko taip gali būti, sako P. Skruibis.
Pasigenda diskusijų su ekspertais
Seimo pirmininkas ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė manantis, kad parlamentas palaikys įstatymo pataisas. Apie viešą registrą teigiamai atsiliepė ir kiti parlamentarai. P. Skruibis sako darantis prielaidą, kad viešo registro idėja gali būti politikų bandymas „nuraminti visuomenę“.
„Turbūt nėra tokių, kurie sakytų, kad nėra problemos – visi sutinka, kad problema yra. Todėl reikia kažką daryti – galima padaryti registrą, priimti teisės aktus… Visos kitos priemonės yra žymiai sudėtingesnės, galbūt daugiau kainuojančios ir mažiau patrauklios“, – kalbėjo psichologas.
Pedofilijos skandalui sudrebinus visuomenę, politikai pradėjo kalbėti ne tik apie viešą registrą, bet ir kitas priemones, spręsti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus problemą. Vertindamas politikų reakciją, psichologas P. Skruibis sako pasigendantis konsultacijų su specialistais, išmanančiais šį klausimą.
„Tai yra žymiai sudėtingesnė ir gilesnė diskusija – kas galėtų veiksmingiausiai tokiam žmogui padėti? Nes suinteresuoti visi – ir tie žmonės, ir visuomenė, kad reikia kažką daryti kol neįvyko [nusikaltimas]“, – kalbėjo psichologas.
Teisininkas Rinkevičius: iš dalies padės užkardyti nusikaltimus
Teisininkas Remigijus Rinkevičius sako neįžvelgiantis teisinių problemų įstatymo pataisose dėl viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimo. Vis dėlto gali kilti moralinių klausimų: ar gali būti viešai skelbiami nusikaltimą padariusio asmens duomenys?
R. Rinkevičius taip pat sako, kad seksualinių nusikaltėlių duomenų viešinimas gali netiesiogiai paviešinti informaciją apie aukas.
„Ar viešinant vieno asmens duomenis, nenukentės nukentėjusysis? Galbūt netiesiogiai informacija apie jį galėtų tapti vieša. Kaip apsaugoti pačią auką, nes viešinant vieną informacijos dalį, manau, kad nutekės ir kita informacijos dalis“, – kalbėjo teisininkas.
Teisininkas aiškina, kad baudžiamosios teisės paskirtis yra arba užkardyti nusikalstamą veiką, arba ją nubausti. Anot R. Rinkevičiaus, šios įstatymo pataisos iš dalies padėtų užkardyti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.
„Prieš darydami nusikaltimą, asmenys galbūt labiau pagalvos, jeigu žinos, kad gali papulti į gėdos stulpą. Kita vertus, kodėl būtent šios rūšies nusikaltimai yra taip stigmatizuojami ir verčiami viešais?“ – kalbėjo teisininkas.
Kyla klausimų dėl kitokio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius
Teisininkas pažymi, kad prieš nepilnamečius yra daromi ir kitokio tipo nusikaltimai, apie kuriuos informacija neviešinama. Pavyzdžiui, patyčios, sukčiavimas arba narkotikų platinimas. Vis dėlto R. Rinkevičiaus sako įstatymo pataisas vertinantis teigiamai.
„Tai yra tokios rūšies nusikaltimai, dėl kurių reikėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad jie nevyktų ir nesikartotų. Blogai tai, kad vienos rūšies nusikaltimai yra išskiriami – prieš nepilnamečius gali būti ir daugiau nusikaltimų padaroma, todėl kiti liks nežinomi.
Todėl įstatymo tikslas užkardyti nusikaltimus nebus pasiektas, nes nemanau, kad pas mus tai yra toks paplitęs reiškinys. [Nusikaltimai] vyksta, bet kiek aš susiduriu profesinėje srityje, tai tikrai nėra neįtikėtinai paplitęs reiškinys“, – kalbėjo teisininkas R. Rinkevičius.
Kriminologas Sakalauskas: „Viešas tyčiojimasis valstybės vardu“
Kriminologas Gintautas Sakalauskas kritiškai vertina ketvirtadienį Seime pristatomas įstatymo pataisas dėl viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimo.
„Tai būtų tas pats, jei klaustume, ar padėtų nuteistąjį pririšti Lukiškių aikštėje prie stulpo ir ten savaitę laikytume. Pirmiausia, tai yra žmogaus orumo pažeidimas, neatitikimas bausmių vykdymo principams ir nuostatoms, nusikaltusių žmonių demonizavimas, jų galimybių ir noro keisti savo elgesį niekinimas, bet kokios motyvacijos tai daryti žlugdymas“, – aiškino kriminologas.
Pasak G. Sakalausko, viešas registras taip pat žeistų nuteistųjų artimuosius: „Viešas tyčiojimasis valstybės vardu“.
G. Sakalauskas pažymėjo, kad dėl šių priežasčių seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų viešas registras niekaip nesumažins. Kriminologas taip pat pridūrė, kad jau ne viešas seksualinių nusikaltėlių registras egzistuoja.
Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus – ne vien dėl pedofilijos
Psichologas dalinasi, kad neretai susiduria su suaugusių asmenų istorijomis apie tai, kaip juos tvirkino artimoje aplinkoje esantys žmonės. Todėl, pasak P. Skruibio, politikų siūlomos priemonės kaip viešas registras ar medikamentinė kastracija šios problemos išspręsti nepadės.
„Didžioji dalis prieš vaikus padaromų seksualinių nusikaltimų yra padaromi ne pedofilų (ne tų, kurie jaučia ypatingą potraukį vaikams), o jų artimoje aplinkoje esančių žmonių – dėdžių, senelių, patėvių, brolių ir panašiai. Galima sakyti, kad vaikai kažkuria prasme jiems pasipainioja kaip tinkamas objektas seksualinėms aistroms numalšinti“, – kalbėjo psichologas.
Dėl šios priežasties, reikia kalbėti ne tik apie pedofiliją, bet ir kitas problemas, sako psichologas P. Skruibis.
„Turime kalbėti apie visuomenės sąmoningumą, su kuo vaikai būna, vaikų lytinį švietimą: kas galima, kas negalim…“ – vardino P. Skruibis.
„Kaip psichoterapeutai savo kabinetuose matome suaugusius žmones, kurie sako, kad juos tvirkino vyresnysis brolis, kaimynas, dėdė, senelis, patėvis ir panašiai. Žmogus sako: „Aš niekam apie tai nesakiau“, o jei sakė, tai „mama sakė neišsigalvoti“ – pridūrė P. Skruibis.
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms
Seimas svarstys parlamento pirmininko Juozo Oleko ir kitų Seimo narių registruotas įstatymo pataisas, numatančias viešo seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimą.
Už projektą po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, prieš 1, o susilaikiusiųjų nebuvo.
„Keletas paskutinių rezonansinių įvykių parodė, kad mūsų dėmesys vaikų saugumui turi būti didesnis. Yra mūsų Seimo narių grupės iniciatyva patobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir panaudoti dar vieną papildomą priemonę, kuri, mūsų manymu, galbūt galėtų pristabdyti nuo tokių nusikaltimų darymo. Žinant, kad be tos bausmės, kuri bus nustatyta kaip bausmė už padarytą nusikaltimą, dar bus ir viešumas kurį laiką. (…) Galbūt tas viešumas taip pat stabdys daryti tokius nusikaltimus“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo parlamento vadovas.
„Antras šio aspekto siūlymas, kad ta informacija, kuri pateikta apie tokį žmogų, kuris padarė tokį nusikaltimą ir atliko bausmę (…), kad vaikų tėvai ar globėjai ir visi kiti toje aplinkoje gyvenantys žmonės galėtų žinoti, kad reikėtų pasisaugoti ar imtis kokių papildomų priemonių“, – akcentavo jis.
Pasak J. Oleko, panaši tvarka galioja kitose valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Tolesniam svarstymui projektas į Seimo salę grįš lapkričio 5 dieną.
L. Kasčiūnas: konservatoriai po pateikimo balsuos už
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujama frakcija projektą po pateikimo palaikys.
Anot parlamentaro, siūlomas viešas registras galėtų būti preventyvi priemonė.
„Kai potencialus nusikaltėlis, prieš galvodamas padaryti veiklą, tai yra kišti rankas prie mūsų vaikų, žinos, kad jis net ir atlikęs bausmę bus bent jau 5 metus viešai žinomas. Ir aš manau, kad tai gali būti tam tikra preventyvi priemonė“, – žurnalistams sakė jis.
„Šiandien apsitarėme frakcijoje, kad pritarsime. Turime ieškoti priemonių. Suprantu, kad nėra lengva. Nėra kažkokios sidabrinės kulkos, bet kuriuo atveju nieko nedaryti irgi negalime“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
V. Sinkevičius: duomenys galėtų būti viešinami ir dešimt metų
Siūlomomis pataisomis numatoma, kad nusikaltėlių duomenys viešame sąraše būtų skelbiami penkerius metus.
Vis tik, anot valdančiųjų demokratų lyderio Virginijaus Sinkevičiaus, diskutuoti būtų galima ir apie ilgesnį laikotarpį.
„Galima diskutuoti ir apie dešimties metų laikotarpį. Aš manau, kad tai yra pirminis siūlymas, kuriam, kaip sakiau, bus pritarta po pateikimo. (…) Koks tai būtų tikslingiausias (laikotarpis – ELTA), aš manau, kad komitetuose ta diskusija tęsis“, – teigė V. Sinkevičius.
„Tikslas yra labai paprastas – maksimaliai užkardyti galimybę nusikaltimo pasikartojimui“, – tvirtino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Seimo pirmininkas registravo įstatymo pataisas
Politikai siūlo įteisinti viešą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaikus, sąrašą, kuriame būtų skelbiamas žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje jis gyvena, bei apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data. Sąrašas būtų prieinamas visiems internetu, be registracijos.
Numatoma, kad nusikaltėlių duomenys viešame sąraše būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos. Vėliau jie turėtų būti pašalinti.
Tiesa, sąraše nebūtų viešinama visa informacija. Pagal siūlomą projektą, jame nebūtų asmens nuotraukos, tikslaus gyvenamosios vietos adreso ar kitų duomenų, kurie galėtų padėti nustatyti nukentėjusio vaiko tapatybę.
Anksčiau iš sąrašo duomenys galėtų būti pašalinti tuo atveju, jei būtų panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, žmogus būtų reabilituotas arba būtų atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.