Nauja pradžia dažnai atrodo sudėtinga – ypač kalbant apie fizinį aktyvumą. Vieni puola į sporto salę, kiti susižavi naujomis programomis ar iššūkiais, tačiau po kelių savaičių entuziazmas išblėsta. Tad nuo ko iš tiesų reikėtų pradėti, kad judėjimas taptų ne trumpalaikiu bandymu, o tvaria rutina?
Dietologė sukritikavo kūno masės indeksą (tv3.lt koliažas)
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutas ir treneris Rokas Norvaišas.
Pasak specialisto, universalaus plano, kuris tiktų kiekvienam, tiesiog nėra.
„Visi mes esame labai skirtingi. Skiriasi gyvenimo būdas, fizinis pasirengimas, kai kurie žmonės turi lėtinių ligų ar traumų. Nuo to priklauso ir rekomendacijos“, – pabrėžė R. Norvaišas.
Būtent todėl klaida būtų aklai kopijuoti kitų treniruočių planus ar staiga imtis intensyvių programų, neįvertinus savo galimybių.
Paprasčiausia – bet veiksmingiausia
Vis dėlto pradžia gali būti gerokai paprastesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
„Pati paprasčiausia fizinio aktyvumo rūšis yra ėjimas – vaikščiojimas“, – sakė specialistas.
Vaikščiojimas tinka beveik visiems: tiek pradedantiesiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar patyrusiems traumų. Tai saugus, mažos rizikos būdas įtraukti judėjimą į kasdienybę.
Svarbiausia – reguliarumas. Ne intensyvumas, ne sudėtingi pratimai, o nuoseklus, kasdienis judėjimas.
Motyvacija ar disciplina?
Kalbant apie sporto rutiną, neišvengiamai kyla klausimas – kas svarbiau – motyvacija ar disciplina?
Pasak R. Norvaišo, motyvacija gali būti dviejų rūšių – išorinė ir vidinė.
Išorinė motyvacija – draugų palaikymas, trenerio paskatinimas ar aplinkos įtaka. Tačiau ji dažnai laikina. Kur kas svarbesnė – vidinė motyvacija.
„Turime atrasti savo „kodėl“ – vardan ko tai darome. Kai suprantame, dėl ko sportuojame, siekiame sveikesnio gyvenimo, su tuo ateina ir disciplina“, – akcentavo jis.
Būtent disciplina padeda tęsti net tada, kai dingsta pradinis entuziazmas. O įprotis judėti ilgainiui ima veikti ir kitas gyvenimo sritis – gerėja energija, koncentracija, emocinė būsena.
Maži žingsniai – ilgalaikiams pokyčiams
Specialistas pabrėžia, kad pradėti reikėtų nuo realių, pasiekiamų tikslų. Užuot iš karto planavus penkias treniruotes per savaitę, verta pradėti nuo kasdienio 20–30 minučių pasivaikščiojimo.
Kai judėjimas tampa įpročiu, galima palaipsniui įtraukti jėgos pratimus, tempimo ar funkcines treniruotes. Taip formuojama ne trumpalaikė kampanija, o tvari rutina.
Svarbiausia – nelaukti tobulo momento. Jis dažniausiai taip ir neateina.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Comments (0)