Visuomenei sparčiai senėjant valdantieji imasi naujos reformos – ketinama keisti slaugos ir ilgalaikės priežiūros tvarką. Žadama, kad šias būtinas paslaugas bus galima gauti paprasčiau – vieno langelio principu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą.
Pristatydama ruošiamus pokyčius socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad planuojama įdiegti vieningą sistemą, kad žmogui dėl reikiamų slaugos ir globos paslaugų nereikėtų kreiptis į skirtingas institucijas.
„Mūsų pagrindinė mintis – žmogui neturi rūpėti, kuri institucija atsakinga už jos slaugą, o kuri – už socialinę pagalbą. Žmogus turi gauti kokybišką paslaugą per vieningą pagalbos sistemą. Iki šiol kiekvienas žmogus, kuriam reikėdavo vienokios ar kitokios pagalbos, susidurdavo su labai paprastomis, bet reikšmingomis kliūtimis, nes pagalbos tekdavo prašyti skirtingose institucijose.
Jeigu buvo reikalinga slauga, tai priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcijai, o jeigu globa ar socialinės paslaugos, tai jau buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jurisdikcija. Todėl šiandien, įgyvendindami šią reformą, sakome, kad vieno langelio principas turėtų reikšti vieną kreipimąsi ir vieną paslaugų poreikio įvertinimą“, – trečiadienį kalbėjo ji.
Siekia, kad paslaugos būtų taiklesnės
Pasak jos, iki šiol atsitikdavo taip, kad vienas žmogus galėjo gauti besidubliuojančias paslaugas, o kitas laukti eilėje. Ministrė teigė, kad perskirstant poreikius ketinama spręsti ir darbo jėgos trūkumą.
„Su viena bendra sistema mes norime suvienodinti sistemą, padaryti ją taiklesnę, o paslaugas – labiau pritaikytas žmogaus poreikiams, išvengti paslaugų dubliavimosi ir kaip įmanoma labiau praplėsti paslaugų spektrą, kad kiekvienas matytų save sistemoje ir gautų reikiamą pagalbą.
Kiek žmonių iš tikrųjų galėtų iš to gauti naudos ir turėti lengvesnį prieinamumą? Statistika rodo, kad vien tik 2025 metais 54 tūkst. žmonių turėjo tokį poreikį, ir mes kasmet matome, kad tas poreikis auga. Tai reiškia, kad ir mūsų sistema turi būti adaptuota bei pritaikyta prie žmogaus poreikių“, – sakė I. Ruginienė.
Reformą ketinama įgyvendinti iki 2029 metų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, šiuo metu siekiama, kad slaugos paslaugos pirmiausia turėtų būti siejamos su medicininiu poreikiu, o vėliau žmogaus priežiūra galėtų būti tęsiama ilgalaikės priežiūros sistemoje.
„Pacientai išgyvena labai tokias, sakyčiau, reguliarias situacijas, kada kažkiek pabūna slaugoje, persikelia į globą, iš globos į slaugą. Ir tai nėra tiktai paslaugos pakeitimas, bet vertinimo sistema“, – sakė jis.
Kokie pokyčiai laukia?
Projekte numatoma integruoti socialinės ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje.
Taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį. Pagal nustatytą poreikį žmogui būtų skiriamos atitinkamos paslaugos.
Be to, ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal vienodą modelį: paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.
Numatoma užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei asmens mokėjimo lėšų, bei, nustatant žmogaus mokėjimo už paslaugas dydį, vadovautis socialinių paslaugų finansavimo principais.
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojamos keturių šaltinių lėšos: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos. Savivaldybėms numatoma atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.
Comments (0)