Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prabilo apie vieną jautriausių pastarųjų metų finansinių temų – II pensijų pakopą. Jos žinia aiški: Vyriausybė šiuo metu greičiausiai nesiūlys naikinti valstybės skatinamosios įmokos, o esminius naujus sprendimus siūlo atidėti iki tol, kol bus galima įvertinti dabartinės reformos rezultatus.
Rugsėjo 2 dieną LRT laidoje „Dienos tema“ I. Ruginienė pareiškė, kad dvejų metų pereinamasis laikotarpis turėtų tapti savotišku testu, po kurio ir būtų sprendžiama, ką sistemoje dar reikia keisti.
Raginimas neskubėti su naujais pakeitimais
Diskusijos dėl II pensijų pakopos nesibaigia net ir įsigaliojus reikšmingai reformai.
Nuo 2026 metų pradžios kaupimas tapo savanoriškesnis, panaikintas automatinis įtraukimas, o iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį dalis gyventojų gali pasitraukti iš kaupimo.
Tačiau politinėje erdvėje jau pasigirdo siūlymų žengti dar toliau – tarp jų ir svarstymų atsisakyti valstybės skatinamosios įmokos į II pensijų pakopą.
I. Ruginienė tokiam skubėjimui nepritaria.
Ministrės teigimu, pirmiausia reikia išlaukti pereinamąjį laikotarpį, pamatyti, kaip elgiasi žmonės, kiek jų pasilieka sistemoje ir kokie reformos elementai pasiteisina.
Ji leido suprasti, kad Vyriausybė greičiausiai pati neteiks projekto dėl valstybės paramos panaikinimo.
Kodėl tai svarbu kaupiantiems žmonėms?
Šiuo metu nusprendę toliau kaupti II pensijų pakopoje žmonės kartu su savo įmoka gauna ir valstybės skatinamąją įmoką.
Oficialioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijoje nurodoma, kad ji siekia 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Todėl bet koks sprendimas šią paskatą naikinti ar keisti tiesiogiai paveiktų kaupimo patrauklumą ir galutinę gyventojo sukauptą sumą.
Būtent dėl to I. Ruginienė siūlo nedaryti dar vieno didelio sistemos pakeitimo vos prasidėjus naujai reformai.
Reforma jau suteikė žmonėms daugiau pasirinkimo
Nuo 2026 metų II pensijų pakopos sistema tapo gerokai lankstesnė.
Gyventojams nebetaikomas automatinis įtraukimas. Žmogus pats sprendžia, ar nori pradėti kaupti.
Jau kaupiantieji pereinamuoju laikotarpiu gali nuspręsti pasitraukti iš sistemos. Tokiu atveju žmogui grąžinamos jo paties sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas, o už valstybės ir „Sodros“ įmokėtas lėšas jam suteikiami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai.
Likusiems sistemoje suteikta daugiau lankstumo – galima stabdyti įmokas, o tam tikrais atvejais dar iki pensijos atsiimti dalį sukauptų lėšų.
Vieną kartą per gyvenimą leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau ne daugiau nei žmogus pats yra sumokėjęs. Tokiam išsiėmimui taikomas nustatytas 3 proc. atskaitymas.
Galutiniai sprendimai – tik įvertinus žmonių elgesį
Ruginienė panašią poziciją išsakė ir anksčiau.
Ji yra teigusi, kad iki 2027 metų pabaigos reikia stebėti, ar II pensijų pakopa žmonėms išlieka patraukli, kiek gyventojų pasilieka kaupti ir kiek pasirenka kitus būdus rūpintis savo finansine ateitimi.
Tik tuomet, jos vertinimu, būtų galima objektyviai atsakyti, ar reikia dar vienos reformos.
Tai reiškia, kad šiuo metu pasirinkta kryptis – ne dar kartą iš esmės perrašyti sistemą, o duoti jau priimtiems pokyčiams laiko veikti.
Vyriausybės sprendimas gali nulemti sistemos ateitį
II pensijų pakopa per pastaruosius metus tapo viena labiausiai visuomenę skaldančių finansinių temų.
Vieni gyventojai ją vertina kaip papildomą būdą užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje, kiti kritikuoja dėl ilgą laiką galiojusių apribojimų disponuoti savo sukauptais pinigais.
Todėl valstybės skatinamosios įmokos likimas nėra vien techninis klausimas.
Jeigu ši paskata būtų panaikinta, daliai žmonių kaupimas galėtų tapti mažiau patrauklus. Jeigu ji išliks, valstybė ir toliau finansiškai skatins gyventojus kaupti papildomai šalia „Sodros“ pensijos.
Kol kas I. Ruginienės pozicija rodo, kad Vyriausybė nėra pasirengusi staiga nutraukti šio skatinimo.
Lemiamas laikotarpis – iki 2027 metų pabaigos
Dabar svarbiausiu laikotarpiu tampa likusi 2026 metų dalis ir 2027-ieji.
Būtent per šį laiką paaiškės, kiek gyventojų nuspręs likti II pensijų pakopoje, kiek jų pasitrauks ir kaip pasikeis visuomenės požiūris į savanoriškesnį kaupimo modelį.
I. Ruginienės žinia gyventojams šiuo metu gana aiški: dar vienos staigios reformos skubėti daryti nereikėtų.
Tačiau tai nereiškia, kad II pensijų pakopa daugiau nebus keičiama.
Ministrė neatmeta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui gali prireikti korekcijų. Jos mastas priklausys nuo realių reformos rezultatų ir pačių žmonių pasirinkimų.
Todėl sprendimai, kurie bus priimti po 2027 metų, gali nulemti šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų kaupimo senatvei sąlygas dar daugeliui metų į priekį.
Comments (0)