Po žeme užkasti palaikai, masinės žmonių kapavietės ar net sprogmenys. Netoli Šiaulių vykstančiose tarptautinėse pratybose pareigūnai mokosi ne tik rasti žmonių palaikus, bet ir nustatyti žuvusiųjų tapatybes bei tinkamai ištirti sudėtingas įvykio vietas. Tam pasitelkia ir georadarą, galintį „matyti“ po žeme, o mokymus stebi ir pataria patyrę specialistai. Nors pareigūnai tikisi, kad tokio darbo niekada neprireiks, sako – ruoštis būtina.
Georadaras po žeme ieško užkastų žmonių palaikų. Tai Baltijos šalių policijos pajėgų mokymai, kaip tinkamai ekshumuoti aukas, nustatyti žuvusiųjų asmenybes ir tirti masines kapavietes. Pareigūnai šiems mokymams ruošėsi iš anksto.
„Šiai įvykio vietai yra metai laiko, naudojamės dar nepradėtu eksploatuoti karjeru. Atvažiavo georadaras, bando surasti tą vietą, kur esame paslėpę imituotus palaikus“, – pasakojo Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vaidas Kazlauskas.
Anot specialistų – ruoštis būtina
Toks georadaras gali matyti iki 20 metrų po žeme, jei grunto sąlygos yra tinkamos.
„Jūs matote radiogramą, kurią suformuoja pats georadaras. Tik žmogus, kuris su tuo dirba, gali pamatyti, kad ši radiograma šiek tiek skiriasi nuo to, ką jis turėtų pamatyti normaliame grunte. Tai sukelia įtarimą, kad ten kažkas yra. Tiksliai pamatyti, kas ten yra, mes negalime. Tam jau reikėtų kastis ir žiūrėti“, – sakė UAB „SmartOffice“ direktorius Tomas Brikmanis.
Mokymų organizatoriai sako, kad tai, ką jie paslėpė, nustebins kriminalistus.
„Ras visko: ras sprogmenų, ras spąstų, ras palaikus, smarvės bus. Yra čia ir rūbai, dokumentai sudėti, yra naikinta, deginta. Galvoju, jie čia tą kapavietę kokius 3–4 metus kasinės“, – pasakojo V. Kazlauskas.
Šiuos mokymus stebi ir Jungtinės Karalystės kriminalistinių tyrimų ekspertas. Jis sako, kad kiekvienoje šalyje gali atsitikti įvykių, kokie yra imituojami šiuose mokymuose.
„Jie nebūtinai turi būti milžiniški skaičiai – šimtai ar tūkstančiai. Tie patys principai, kuriais jie čia remiasi, gali būti taikomi ir mažesniems incidentams: mažesnėms oro katastrofoms, mažesniems kelių eismo įvykiams, gaisrams, sudėtingoms gaisravietėms“, – tikino kriminalistikos ekspertas Howardas Way.
Pratybų vadovas tikisi, kad įgytos patirties tiriant masines kapavietes savo šalyse Baltijos šalių pareigūnams neprireiks.
„Karas pasibaigs, masinės kapavietės bus labai didelis prioritetas, bus važiuojama į Ukrainą. Labai tikimės, kad šito darbo mums nereikės atlikti vietoje. Tai kaip ir ruošiamės ateičiai. Tokių masinių kapaviečių tyrimų mes nedarėme, ekshumacijas daro tik teismo medikai“, – kalbėjo V. Kazlauskas.
Pratybose taip pat imituojama po lėktuvo katastrofos žuvusiųjų kūnų, nukentėjusiųjų ir lėktuvo nuolaužų paieška bei aukų identifikavimas.