Vasara ne tik palankus metas plisti tokios infekcijoms kaip legioneliozė, erkinis encefalitas, bet ir listeriozei. Iš viso Lietuvoje šiemet registruota 10 ligos atvejų, vienas jų pasibaigė mirtimi.
Listeriozė įvardijama kaip reta, bet pavojinga infekcija. Remiantis naujausiais duomenimis, ja Lietuvoje birželio mėnesį susirgo 3 asmenys, visi jie pateko į ligoninę. Deja, vienas atvejis pasibaigė mirtimi.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė, mirtis ištiko Alytaus apskrities gyventoją.
„Mirties nuo listeriozės atvejis registruotas 60–70 metų amžiaus grupei priklausančiam asmeniui. Asmuo turėjo gretutinių ligų. Lietuvoje 2026 m. iki liepos 15 d. registruota 10 listeriozės“, – nurodė ji.
NVSC duomenimis, iš viso 2025 m. Lietuvoje registruota 30 listeriozės atvejų, 28 asmenys dėl to buvo gydyti ligoninėje. 2 listeriozės atvejai pasibaigė mirtimi.
Pasak NVSC specialistų, nors sergamumas listerioze Lietuvoje nedidelis – kasmet fiksuojama iki 20 atvejų, – ši infekcija gali sukelti itin sunkias komplikacijas, o mirštamumo rodiklis išlieka aukštas – 20–30 proc.
Vasarą rizika išauga
Primenama, kad nuo listeriozės vakcinos nėra, tad vienintelis būdas apsisaugoti – saugiai ruošti maistą ir kruopščiai laikytis higienos.
Listeriozę sukelia bakterijos, kurios yra paplitusios gamtoje – dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, gyvūnų bei jų produktų. Bakterijos atsparios – gali daugintis net šaldytuve (4–6 °C temperatūroje), ilgai išgyvena vandenyje, druskinguose tirpaluose, o žūva tik pakankamai kaitinamos.
NVSC specialistė įspėjo, kad listeriozės užsikrėtimo rizika vasarą išlieka didelė, nes šiltuoju metų laiku sparčiau genda maistas, dažniau vartojami termiškai neapdoroti produktai ar ruošiami piknikai. Infekciją sukelia bakterijos Listeria monocytogenes, kurios gerai dauginasi net ir šaldytuve.
Listeriozė dažniausiai plinta per užterštą maistą. Vasarą pavojų kelia šie produktai:
- Neapdoroti pieno produktai: nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti minkšti sūriai (feta, bri, kamamberas).
- Nepakankamai termiškai apdorota mėsa ir žuvis: dešrelės, rūkyta ar sūdyta žuvis, sušiai.
- Paruošti maisto produktai: fasuotos salotos, sumuštiniai ar įvairios užtepėlės, kurios ilgai laikomos kambario temperatūroje.
- Nenuplauti vaisiai ir daržovės: bakterijos gali patekti iš dirvožemio ar nuo trąšų.
Europoje – atvejų augimas
Institucijos jau kurį laiką įspėja, kad pastaraisiais metais patvirtintų listeriozės atvejų skaičius Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalių (EEE) šalyse nuosekliai didėja.
Kaip įspėjama 2025 m. pagakboje pasirodžiusioje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ataskaitoje, mitybos pokyčiai ir visuomenės senėjimas gali prisidėti prie sunkių listeriozės infekcijų skaičiaus didėjimo visoje Europoje.
Kaip nurodoma, 2024 m. listeriozė infekcija sudarė didžiausią hospitalizuotų ir mirusių asmenų dalį tarp visų Europos Sąjungoje (ES) užregistruotų per maistą plintančių infekcijų. Apie 7 iš 10 listerioze užsikrėtusių žmonių reikėjo stacionariosios priežiūros, o 1 iš 12 žmonių mirė.
Pastaraisiais metais pastebima infekcijų skaičiaus didėjimo tendencija gali būti susijusi su keliais veiksniais, įskaitant senėjančią Europos gyventojų populiaciją, besikeičiančius mitybos įpročius – pavyzdžiui, vis dažniau vartojamus paruoštus vartoti maisto produktus – taip pat netinkamą maisto tvarkymą ir laikymą.
Comments (0)