Kad morkos užaugtų lygios, saldžios ir didelės, joms reikia tinkamų trąšų per visą vegetacijos laikotarpį. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais ypatingą dėmesį reikėtų skirti viršutinio sluoksnio tręšimui, kuris padeda šakniavaisiams kaupti cukrų ir maistines medžiagas. Tai lemia morkų skonį, tankį ir tai, kaip gerai jos išsilaikys žiemą.
Liepos pabaigoje naudoju trąšas, kuriose yra daug kalio ir fosforo. Fosforas šiuo laikotarpiu ypač svarbus aktyviam šakniavaisių vystymuisi, todėl geras pasirinkimas yra kalio monofosfatas. Jį lengvai pasisavina augalai, o morkos vienu metu gauna ir fosforo, ir kalio.
Tirpalui paruošti 1 valg. šaukštą kalio monofosfato praskiedžiu 10 l vandens. Šiuo kiekiu palaistau maždaug 3 kvadratinius metrus sodinių. Geriausia viršutinį sluoksnį užpilti drėgnu dirvožemiu, kad šaknys nepatirtų streso ir geriau pasisavintų maistines medžiagas.
Rugpjūčio pirmoje pusėje atlieku paskutinį morkų šėrimą. Tam naudoju medienos pelenus ir boro rūgštį.
Pelenuose yra daug makro- ir mikroelementų, kurių šiuo laikotarpiu dirvožemyje jau gali trūkti. Jie padeda sustiprinti šakniavaisius, pagerina jų tankumą ir daro derlių tinkamesnį ilgalaikiam laikymui. Tirpalui imu 2–3 puodelius medžio pelenų ir praskiedžiu 10 litrų vandens.
Boro rūgštis yra dar vienas svarbus morkų elementas. Boras padeda pagerinti šakninių daržovių skonį, skatina cukraus, karotino ir vitamino C kaupimąsi.
Boro tirpalui paruošti pirmiausia 1 arbatinį šaukštelį miltelių praskiedžiu nedideliu kiekiu šilto vandens, o tada šį tirpalą supilu į kibirą pelenų užpilo. Gautas trąšas įberiu po šaknimi eilių atstumu.
Po tokio tręšimo morkos geriau auga, tampa lygesnės, saldesnės ir turi gerą išvaizdą. Svarbiausia, kad tankios, sveikos šaknys rūsyje gerai laikosi beveik iki kito vasaros sezono.
Comments (0)